Lietuvoje moksleivių dainų šventes pradėta rengti XX a. trečiame dešimtmetyje: Kaune 1927 m., 1938 m., 1940 m., Rokiškyje 1928 m. ir kitur. Sovietmečiu, ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vyko rajonų, miestų, regionų moksleivių dainų šventės, 1990 m. ir 1991 m. Vaikų ir jaunimo festivalis „Dainuok, jaunoji Lietuva“, 1993 m. Lietuvos jaunimo Mažoji dainų šventė ir kt.

1964 m. surengta I respublikinė moksleivių dainų šventė. Joje dalyvavo per 24 000 moksleivių: 220 chorų (14 854 dainininkai), 245 šokių kolektyvai (5 223 šokėjai), 159 orkestrai (239 muzikantai). Šventės meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas A. Budriūnas, vyriausiasis šokių dienos vadovas J. Gudavičius, režisierius A. Galinis, dailininkai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai.

II respublikinė moksleivių meno ir sporto šventė įvyko 1969 m. Dalyvavo 497 kolektyvai (20 000 atlikėjų): 171 choras (11 447 dainininkų), 28 styginių instrumentų orkestrai (370 muzikantų), 36 skudučių ansambliai (600 skudutininkų),  13 pučiamųjų instrumentų orkestrų (325 muzikantai), 15 akordeonininkų orkestrų (300 muzikantų), 234 šokių kolektyvai (4 808 šokėjai), darželinukai ir sportininkai. Šventės meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas A. Jozėnas, vyriausiasis baletmeisteris  J. Gudavičius, režisierius  A. Galinis, dailininkai J. Galkus, Ona ir Vytautas Vincevičiai.

III respublikinė moksleivių dainų šventė įvyko 1977 m. Dalyvavo 21 000 moksleivių (pirmąkart ir iš profesinių technikos mokyklų): 239 chorai (12 474 dainininkai), keli tūkstančiai šokėjų ir muzikantų. Šventės meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas L. Abarius, vyriausiasis baletmeisteris J. Gudavičius, režisierė S. Surkevičienė, dailininkai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai.

IV respublikinė moksleivių dainų šventė įvyko 1987 m. Į ją suvažiavo 25 000 dalyvių: 376 chorai (13 563 dainininkai), 42 pučiamųjų instrumentų orkestrai (1000 muzikantų), 46 styginių instrumentų orkestrai (500 muzikantų), 40 akordeonininkų orkestrų (500 muzikantų), 30 liaudies instrumentų orkestrų (553 muzikantai), 54 skudučių ansambliai (550 skudutininkų), 396 šokių kolektyvai (7 250 šokėjų), Vilniaus miesto vaikų darželių šokėjai ir būrys sportininkų. Šventės meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas A. Krogertas, vyriausiasis baletmeisteris V. Buterlevičius, režisieriai V. Blušius, G. Grigienė, V. Staknys, dailininkai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, kostiumų dailininkai J. Balčikonis, Ona ir Vytautas Vincevičiai, R. Songailaitė, G. Fledžinskienė ir kiti.

1997 m. įvyko V Lietuvos moksleivių dainų šventė, skirta Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejui. Šioje šventėje dalyvavo 20 000 moksleivių. Išsiplėtė dainų šventės turinys ir apimtis – ji apėmė beveik visus mėgėjų kūrybos žanrus: vyko chorų konkursas, pučiamųjų orkestrų, kaimo kapelų ir folkloro kolektyvų koncertai, mokyklinių teatrų vaidinimai, aitvarų paradas, demonstruota profesinių technikos mokyklų moksleivių sukurta drabužių modelių kolekcija, veikė moksleivių dailės darbų paroda bei sukurta erdvinė kompozicija „Mindaugo karūna“ (dizaineriai J. Arčikauskas, G. Stoškus, Š.Šlektavičius). Šventės meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas V. Miškinis, vyriausiasis baletmeisteris V. Buterlevičius, režisierius V. Staknys, dailininkė F. Vaitiekūnienė ir kiti.

2005 m. liepos 1-6 d. vykusi VI moksleivių dainų šventė „Mes – laisvės vaikai“ į sostinę sukvietė per 21 000 jaunųjų dainininkų, šokėjų, muzikantų, artistų ir dailininkų. Pirmieji dainų šventės renginius pradėję dailininkai Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose atidarė plastikos darbų konkurso parodą, kurioje eksponavo per 200 moksleivių kūrinių. Šokių šventę „Jaunystės vėjas“ rengęs režisierius V. Kazlauskas Kalnų parke pristatė vieningą kompoziciją, kurioje derėjo popchorų, folklorinių, instrumentinių ansamblių atliekami kūriniai bei specialiai šventei suburto junginio saksofonininkų orkestro muzika, baletas, liaudies, pramoginiai, sportiniai šokiai, teatras, triukai, pirotechnika. Skambant B. Dvariono, A. Piacolos, G. Svilainio, kitų kompozitorių ir legendinės roko grupės „Pink Floyd“ muzikai jaunieji atlikėjai atskleidė „Jaunystės vėjo“ misteriją. Liepos 4-ąją prasidėjusias Pučiamųjų instrumentų orkestrų, kaimo kapelų eitynes Vilniaus gatvėmis tęsė moksleivių teatrų pasirodymas Gedimino prospekte, Aitvarų šventė prie Baltojo tilto, Tautodailės darbų mugė, folkloro ansamblių koncertas bei Šokių diena. Liepos 6-ąją Moksleivių dainų šventę Vingio parke vainikavo kompozicija „Mes – laisvės vaikai“. Jos meno vadovas Raimondas Katinas į programą įtraukė 12 naujų lietuvių autorių kūrinių.

2009 m. Tūkstantmečio dainų šventėje įvyko ir Moksleivių dainų diena „Skambantys vaikystės sodai“ Vilniaus Vingio parke.

2012 m. liepos 4-8 d. Vilniuje įvyko VII Lietuvos moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“. Liepos 4 d. įvyko moksleivių dailės darbų parodos atidarymas Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose. Kitom dienom šventę tęsė pučiamųjų orkestrų paradai, folkloro kolektyvų pasirodymai senamiesčio erdvėse, skraidyklių šventė prie Baltojo tilto. Liepos 6 d. Vingio parke įvyko Dainų diena „Mūsų vardas – Lietuva“. Programą sudarė 7 dalys, 40 dainų ir muzikinių kompozicijų. Programa truko 3 val. Dalyvavo 10 000 dainininkų. 23.00 val. buvo organizuotos Kolektyvų vadovų pagerbimo iškilmės Arsenalo kieme. Renginyje dalyvavo virš 1000 kolektyvų ir savivaldybių delegacijų vadovų. Dainų dienos meno vadovas R. Katinas, režisieriai Eglė ir Gediminas Storpirščiai, dailininkė R. Skrebūnaitė. Liepos 7 d. Siemens arenoje įvyko Šokių diena „Laiko vaikai“. Programą sudarė 4 dalys, 30 choreografinių kompozicijų. Programa truko 2 val. Šokių dienoje dalyvavo 5 000 šokėjų. Šokių dienos meno vadovė Ž. Adomaitienė, vyriausieji baletmeisteriai V. Mačiulskis, I. Baltikauskaitė, E. Baltriukienė, A. Rickevičienė. Liepos 8 d. Kalnų parke įvyko Ansamblų vakaras „Tai gražiai, gražiai mane augino“. Programą sudarė 9 dalys, 49 kūriniai ir kompozicijos. Programa truko 2,5 val. Ansamblių vakare pasirodė 5 000 dalyvių. Ansamblių vakaro meno vadovas V. Buterlevičius, muzikos vadovas E. Čiplys, dailininkas V. Drėgva, vyr.chormeisteris J. Kalcas. Dainų dieną, Šokių dieną, Ansamblių vakarą tiesiogiai transliavo per Lietuvos nacionalinę televiziją, informacija apieLietuvos moksleivių dainų šventę, nuotraukos, vaizdo įrašai buvo pateikti žiniasklaidoje, medijoje, socialiniuose tinkluose.

2016 m. liepos 4 d. moksleivių kūrybos darbų parodos atidarymu Seime prasidėjo 8-osios  Lietuvos moksleivių dainų šventės „Tu mums – viena“ renginiai, kurie vyko iki liepos 9 d. Didžiausi iš jų – liepos 6 d. Vingio parke vykusi Dainų diena „Tu mums viena“, liepos 8 d. Siemens arenoje – Šokių diena „Mano žemė“, liepos 9 d. Kalnų parke – Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“.
Šventėje iš viso dalyvavo per 835 meno kolektyvai: 246 chorai, 252 šokėjų kolektyvai, 202 ansamblio vakaro kolektyvai, 60 pučiamųjų, 40 akordeonininkų orkestrai, 35 orkestrų choreografinės grupės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos. Šiuose kolektyvuose iš viso dainavo, šoko ir muzikavo daugiau nei 22 tūkst. mokinių.
Šventė, anot Moksleivių dainų šventės vadovo Romualdo Kondroto, buvo kupina įspūdingų pasirodymų. Dainų dienos repertuaras – labai įvairus ir sudėtingas. Jame galima išgirsti ir jaunimo pamėgtos muzikos, ir gražaus lietuviško folkloro bei chorinės dainos klasikos perlų. Koncerto metu taip pat skambėjo ir visų penkių Lietuvos etnografinių regionų dainos, atliekamos tarmiškai. 21.00 val. Lietuvos laiku šventinis koncertas trumpam pristabdomas, kad Dainų šventės choras kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedotų Lietuvos himną, Vinco Kudirkos „Tautinę giesmę“. Tai dar viena graži Dainų dienos tradicija.

Pagrindinė „Siemens“ arenoje  vykusios Šokių dienos „Mano žemė“ idėja – atskleisti augančio, bręstančio žmogaus ir gamtos sąsajas praeityje, dabartyje bei ateityje. Šokių dienos repertuaras įdomus tiek žiūrovui, tiek pačiam šokėjui – moksleiviai šoka liaudies, klasikinius bei šiuolaikinius šokius, pasirodo ir gatvės šokio grupės. Taip pat pirmą sykį Šokių dienų istorijoje šokami sportiniai šokiai.
Pats margiausias, judriausias ir linksmiausias Dainų šventės renginys – Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“ – Kalnų parke prasidėjo 22.00 val. Smagi vaikų ir jaunimo vakaronė, tikras tautinių drabužių ir spalvų paradas pakvies visus tęsti šventę bendra daina ir šokiu. Vakaronėje buvo galima išgirsti ir iš močiučių, promočiučių skrynių „ištrauktų“, ir tik šiam Ansamblių vakarui parašytų kūrinių.
Moksleivių dainų šventė susiliejo su Valstybės dienos renginiais. Liepos 6-ąją sostinės senamiestyje nuo ryto vyko folkloro kolektyvų ir orkestrų pasirodymai, savivaldybių vėliavų rikiuotė, pučiamųjų orkestrų eisena Simono Daukanto aikštėje.
Liepos 7 d. įvairiose senamiesčio vietose pasirodymus rengė folkloro ansambliai, pučiamųjų ir akordeonų orkestrai ir chorai. Gedimino kalno papėdėje visą dieną vyks jomarkas.
2016 m.  liepos 4-9 d. moksleivių dainų šventės dalyviams,  pateikus šventės dalyvio akreditaciją galimybės nemokamai aplankyti 8 muziejų ir 10 jų padalinių ekspozicijas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2024-04-17