Gilias, jau 75-erių metų veiklos tradicijas turinti Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla pirmiausia skirta menui itin gabiems vaikams. Čia remiamasi geriausiomis Lietuvos kultūros ir švietimo tradicijomis, šalies ir Europos klasikinio meno ugdymo principais, žymiausių meno kūrėjų praktinės bei metodinės veiklos patirtimi, dirbama pagal originalias programas, ugdymo turinys praplečiamas šiuolaikinio meninio ugdymo naujovėmis ir technologijomis.
Didelė dalis garsiausių Lietuvos atlikėjų, dailininkų ir baleto artistų mokėsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, maždaug pusė profesionalių Lietuvos muzikinių kolektyvų atlikėjų yra mokyklos auklėtiniai.
Aukšta dirbančių pedagogų kvalifikacija bei esanti materialinė bazė leidžia stiprinti mokyklos vaidmenį tobulinant menui gabių vaikų suradimo ir jų gabumų atskleidimo sistemą, mažinant šalies regionuose gyvenančių vaikų atskirtį, optimizuojant valstybės skiriamas lėšas gabių vaikų ugdymui specializuotose meninės krypties mokyklose, kuriant besimokančią bendruomenę siekti kiekvieno mokinio pažangos, saviraiškos, mokymosi poreikių tenkinimo bei aukštų mokymosi rezultatų, kurti emociškai ir fiziškai saugią mokymosi aplinką bei puoselėti kūrybiškumo atmosferą mokykloje.
Vizija
Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla – valstybinė menų gimnazija, kurioje, integruojant skirtingas meno sritis ir taikant įvairias mokymo(si) aplinkas, savo gebėjimus plėtoja ir ugdosi konkurso būdu priimti ryškius meninius gabumus turintys šalies ir užsienio mokiniai. Mokyklos abiturientai ir absolventai įgyja bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, kurios suteikia galimybę studijuoti šalies ir užsienio meninio profilio aukštosiose mokyklose, sėkmingai konkuruoti baleto artisto darbo rinkoje.
Misija
Suteikti moksleiviams aukščiausio lygio bendrąjį ir meninį išsilavinimą, ugdyti pilietiškas, laisvas ir kūrybingas asmenybes, sudarant sąlygas po mokyklos baigimo mokytis bet kuriose pasaulio meninio profilio aukštosiose mokyklose.
Istorijai
1945 metų vasarą pasirodė pirmieji skelbimai, kviečiantys stoti į Muzikos mokyklą-gimnaziją, įsikūrusią Vilniuje, Skapo gatvėje, kuri tų pačių metų rudenį pavadinta Vilniaus dešimtmete muzikos mokykla. Pirmuoju mokyklos direktoriumi tapo Domas Andrulis (1945 m. – 1947 m.). Per kelerius metus mokykloje suburti geriausi pedagogai, į mokyklos veiklą įsitraukė konservatorijos dėstytojai pianistai.
1947 metais nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio mokyklai vadovavo kompozitorius, teoretikas, konservatorijos direktorius Jonas Bendorius, vėliau direktorės pareigas pradėjo eiti pianistė Liudmila Keželytė (1947 m. – 1956 m.). 1948 metais mokykla pradėjo darbą jau turėdama savo bendrojo lavinimo klases ir naujai atidarytą choro skyrių, kuriame mokėsi būsimieji chorvedžiai ir choro dainininkai.
1953 metais mokykla perduota Kultūros ministerijai. Nuo to laiko atsirado galimybė glaudžiau bendradarbiauti su Filharmonija, Operos ir baleto teatru, pradėti rengti vieši koncertai. Po ketverių metų mokykla pervadinta į Vilniaus specialiąją vidurinę muzikos mokyklą, jai vadovavo Veronika Fakejevaitė (1956 m. – 1959 m.). 1959 m. mokyklos direktoriumi tapo Vaclovas Furmanavičius. Tuo metu jis rūpinosi mokyklos perkėlimu į naujus rūmus T. Kosčiuškos gatvėje. Didesniame pastate – daugiau galimybių. Mokykloje pradėjo veikti dailės skyrius, įrengtas internatas. Po metų mokykla pervadinta į Valstybinę vidurinę meno mokyklą-internatą – joje jau mokėsi muzikos, choreografijos ir dailės būsimieji ekspertai.
Nuo 1960 m. iki 1970 m. mokyklai vadovavo Dainius Trinkūnas. Mokykloje rengiamos parodos, mokiniai skina apdovanojimus įvairiuose konkursuose. 1970 m. – 1983 m. mokyklai vadovavo Vytautas Sereika. Nuo 1965 m. iki 1994 m. mokykla vadinama Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinė meno mokykla-internatas, 1986 m. choreografijos skyrius reorganizuojamas į Vilniaus baleto mokyklą. Iki 1994 m. mokyklai vadovavo Aleksandras Jurgelionis.