Mokyklos absolventų paroda „DIFRAKCIJOS ŽYMĖS“

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyrius maloniai kviečia į Mokyklos absolventų parodą „DIFRAKCIJOS ŽYMĖS“, kuri veikia Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) II aukšte nuo 2025 m. spalio 9 d.
Paroda rengiama minint Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos įkūrimo 80-metį.

„Difrakcijos žymės“ - tai grupinė paroda, kurios pavadinimas yra daugiakryptė nuoroda, kalbanti apie menininkų, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyriaus absolventų, kūrybos kaitos vyksmą. Nors devyniolikos kūrėjų pristatymą ir ženklina bendrų ištakų saitai, tačiau ekspozicijoje atsigręžiama į dabartyje užsimezgančias prasmines jungtis.

Parodos veiks: nuo 2025-10-09 iki 2025-10-31

Morfos drugelio skaistus mėlynumas – šviesos triukas. Tokios spalvos pigmento sparnuose nėra. Dėl šio triuko mes galime matyti ratilus, apglėbiančius saulę, tam tikru kampu pažvelgus į voratinklį, šis taps margu. Visus reiškinius nulemia dėsnis, kuris įvyksta dėl mikroskopinių struktūrų, klaidinančių šviesą, keičiančių jos kryptį ir sutveriančių jai naujus pavidalus.

Fizikoje difrakcija vadinamas bangų reiškinys, kai šviesos ar kitos bangos, susidūrusios su siaura kliūtimi ar praėjusios pro plyšelį, užuot ėjusios tiesiai, ima sklisti naujomis kryptimis. Tad šis mokslinis terminas tampa kismo, naujų kūrybinių strategijų paieškos ir įtvirtinimo metafora. 

Mokyklos samprata parodoje traktuotina dvejopai – viena vertus, faktas, jog parodos dalyvių kūrybos kelias prasidėjo ten pat – leidžia juos burti į labai skirtingą ir įvairialypę bendruomenę. Kita vertus, mokykla patampa tuo „plyšiu“, pro kurį prasiskverbusi „banga“ keičia kryptį, arba savotišku slenksčiu, nuo kurio nužengus einama sava trajektorija. 

Parodoje atsisakoma panoraminio žvilgsnio, siekiančio aprėpti kuo platesnį kūrėjų spektrą. Kadaise įžemintos tapybos, grafikos, skulptūros ir dizaino specializacijos neišvengiamai ilgainiui praranda ribas, mainosi tarpusavyje, patirdamos vis naujas įtakas, keičia pavidalus. Ir nesvarbu, ar mokykla baigta 1975, ar 2023 metais. Parodos jungiamoji grandis – kaitos procesas, kurio dėka išryškėja nauji kūrybos metodai, tendencijos. Nors devyniolikos kūrėjų pristatymą ir ženklina bendrų ištakų saitai, tačiau ekspozicijoje atsigręžiama į dabartyje užsimezgančias prasmines jungtis. 

Eksponuojami darbai atspindi vienas kitą, varijuodami tarp dabarties momento ir istorinio palikimo, atsinaujinimo ir nyksmo, sintezės ir destrukcijos. Akivaizdus autorių dėmesys tikrovės regimybei ir ateities vizijoms, žmogui ir jo daiktų aplinkai, gamtos ir socialinės problematikos refleksijoms.