Klavesinininkės G. Lukšaitės-Mrazkovos paskaita ir meistriškumo kursai „RETORIKA BAROKO IR KLASICIZMO MUZIKOJE“

2026 m. spalio 26-27 d. ORGANUM koncertų salėje (Savanorių pr. 1, Vilnius) vyks Giedrės Lukšaitės-Mrazkovos paskaita ir meistriškumo kursai „RETORIKA BAROKO IR KLASICIZMO MUZIKOJE“. Trukmė: 8 akad. val.

PROGRAMA

REGISTRACIJA

Paskaitos/meistriškumo kursų dalyviams/klausytojams būtina išankstinė registracija
Registracijos forma
Registracija vyks	iki 2026 m. spalio 25 d.

Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Muzikos skyriaus fortepijono specialybės 1962 metų absolventė (Irenos Vasiliauskaitės klasė) – lietuvių ir čekų klavesinininkė, vargonininkė, pedagogė, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.

Muzika skambėjo jos namuose nuo ankstyvos vaikystės. Mama Meilė Lukšienė – lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių – puikiai skambino fortepijonu. Baigusi mokyklą Giedrė Lukšaitė studijavo LMTA, baigė L. Digrio fortepijono ir vargonų klases (1967). Po to tobulinosi Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos aspirantūroje, L. Roizmano vargonų klasėje, stažavo Prahos mūzų menų akademijoje J. Rainbergerio vargonų ir Z. Ružičkovos klavesino klasėse, baigė Prahos mūzų akademijos aspirantūrą, studijavo baroko muzikos interpretaciją Amsterdame ir Hagoje. Nuo 1976 metų gyvena Čekijoje, Prahoje.
G. Lukšaitė-Mrazkova atlikėjos karjerą tęsia jau daugiau kaip 50 metų. Ji prasidėjo 1968 metais, tapus II tarprespublikinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureate vargonininkų kategorijoje. G. Lukšaitė-Mrazkova koncertuoja solo, su ansambliais ir orkestrais, skambina fortepijonu, moderniaisiais ir barokiniais vargonais, hamerklavyru, tačiau savo svarbiausiu instrumentu laiko klavesiną. G. Lukšaitė-Mrazkova koncertavo daugelyje pasaulio šalių, ne kartą dalyvavo festivaliuose „Prahos pavasaris“, „Vilniaus festivalis“, „Thomo Manno festivalis“.  Muzikė sako, jog koncertai vainikuoja visus jos ieškojimus, įgytas profesines žinias ir bendrą muzikinį išprusimą. Ji pastebi, jog grojant klavesinu reikia sublimuoti daug energijos, pasitelkti turimą intuiciją ir fantaziją, kad skambinama muzika nebūtų nuobodi. Lietuvos koncertų praktikoje klavesino rečitaliai nėra populiarūs. Šios atlikėjos dėka jie tapo savastimi.
Visą gyvenimą G. Lukšaitė-Mrazkova dirba pedagoginį darbą. Ji dirbo M. K. Čiurlionio menų mokykloje (1967-1976), LMTA (1975-1976), beveik 40 metų (1981-2019) – Prahos mūzų menų akademijoje. Ilgą laiką ten muzikė buvo vienintelė klavesino dėstytoja. Per šiuos darbo akademijoje metus išleido per 30 absolventų, yra įgijusi profesorės laipsnį (1998), trejus metus buvo klavišinių instrumentų katedros vedėja, daugiau kaip 20 metų – klavesino skyriaus vedėja.
Lukšaitė-Mrazkova savo pedagogine patirtimi dalinasi Prancūzijoje, Ispanijoje, Japonijoje. Nuoširdus ir pastovus bendravimas ją sieja ir su Lietuva – čia koncertuoja, veda seminarus, konsultuoja studentus. Profesorės didžiulis noras perduoti tradicijas gimtinėje paskatino parengti klavesino specialybės doktorantą Balį Vaitkų ir jam pavesti rūpintis šio instrumento skambinimo tradicijų kūrimu Lietuvoje. Lukšaitė-Mrazkova yra kupina kūrybinių idėjų. Ji pirmoji koncertuose pradėjo groti pamirštus senuosius čekų kompozitorių kūrinius, įamžino jų muziką įrašuose. Yra įrašiusi ir kompaktinių plokštelių. Pastaraisiais metais profesorė išleido ir grojimo klavesinu pamokų rinkinį, kurio pagrindą sudaro istorinės interpretacijos mokykla. „Man idealus interpretatorius yra tas, kuris nusilenkia autoriui. Klausytojams jis perteikia ne save, o tai, kas slypi muzikoje – ir sykiu padeda klausytojams susistyguoti. O tai – viena iš pagrindinių muzikos prasmių,-“ sako G. Lukšaitė-Mrazkova. 

Jeigu reikėtų trumpai nusakyti, nupiešti Lukšaitės kaip muzikės portretą, pirmiausia atsigręžčiau į jos šaknis. Nuo kūdikystės jai buvo pažįstama, ką reiškia muzikuojantys namai, muzikuojantys kaimynai, jų vaikai, muzikos inspiracijų neapeinantys vaikiški žaidimai. Štai vienas svarbiausių jos Mamos Meilės Lukšienės dvasios interesų buvęs muzikos menas. Mama buvo išmintinga muzikos vertintoja, neblogai skambino fortepijonu, jautė nuostabią atgaivą skambindama keturiomis rankomis Franzo Schuberto, Ludwigo van Beethoveno ar kitų simfonijas, turėjo prijaučiančią šio muzikavimo partnerę – Giedrę Žmuidzinavičiūtę-Gučienę. Meilės Lukšienės fortepijono mokytoja buvo Jadvyga Čiurlionytė. Taigi Giedrės muzikinės šaknys – europinė namų muzikavimo ir pagarbos muzikos menui tradicija. O jau po to – stiprios asmenybės ateities kelio pasirinkimas, ištikimybė jam (nepaisant abejonių ir pertraukų), tampant savos srities eksperte. O kas yra ekspertas? Tas, kuris puikiai žino, suvokia, kuria, diskutuoja, mėgaujasi ir tuo gyvena, nepaisydamas nieko.

Tekstą parengė muzikologė Vytautė Markeliūnienė 

Paskaita ir meistriškumo kursai organizuojami Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Meninio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo centro.