Svetaines struktura
2019-11-15

„Knygos, kurios gali padėti“

2019-11-06

 Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos bibliotekos FBmin

 „Knygos, kurios gali padėti“ - tai bibliotekoje turimi leidiniai, kurie gali padėti, susidūrus su tam tikromis emocinėmis ar psichologinėmis problemomis, tėvams ir globėjams, vaikams, mokytojams ir auklėtojams. Šis sąrašas parengtas remiantis mokyklos psichologų rekomendacijomis bei Lietuvos medicinos bibliotekos išleistu dalykiniu sąrašu „Knygos pagal receptą“.

 NETEKTYS

 Patric Ness Septynios minuts po vidurnakio. - Nieko rimto 2016  Patric Ness / Septynios minutės po vidurnakčio. - Nieko rimto, 2016

Tai jautrus, sielą gydantis pasakojimas apie trylikametį Konorą. Jo mama sunkiai serga. Vieną naktį berniuką aplanko siaubūnas kukmedis. Paprastai jis ateina pas žmones tik tada, kai sprendžiamas gyvybės ir mirties klausimas. Siaubūnas papasakoja tris istorijas ir padeda Konorui suvokti painias savo mintis ir jausmus.

„Septynios minutės po vidurnakčio“ – Siobhan Dowd sugalvota, Patricko Nesso parašyta ir Jimo Kay'aus iliustruota šiuolaikinė istorija. Ji vienintelė per penkiasdešimt metų apdovanota prestižiniais Karnegio ir Keitės Grinavėj medaliais ir už kūrinį, ir už iliustracijas bei tapusi metų knyga.

000000000001111090-59de8a369c28f-asset-pegasas-ef1de156-original Be pavadinimo. Nusižudžiusių artimųjų istorijos, padedančios išgyventi. - Alma littera, 2017

„Jei ši knyga nors vienam padės išgyventi artimojo savižudybę ir išgelbės nors vieną gyvybę, kalbėti buvo verta“, – sako šioje knygoje prabylantys žmonės.
Sukrečiantys ir jautrūs jų pasakojimai liudija giliausias ir intymiausias patirtis, jų artimiesiems iš gyvenimo pasitraukus savo valia.
Tai pusantrų metų rinktos nusižudžiusių artimųjų istorijos, kruopščiai užrašytos. Tikros, stiprios, nepakeistos, neanoniminės. Tikimės, jog jos paskatins drąsiau kalbėti apie psichinės sveikatos problemas ir savižudybių prevenciją, skirti daugiau dėmesio šalia esantiems brangiems žmonėms, o mėginusius žudytis gal privers susimąstyti sužinojus, kokį skausmą tai gali sukelti jų artimiems; taip pat viliamės, kad knyga padės atsiverti ir gyti tiems, kurie neteko artimojo, jam nusižudžius.
Kalbant apie savižudybę ir jos sukeltą skausmą, sunku rasti tinkamus žodžius, todėl ši knyga neturi pavadinimo. Kiekvienam skaitančiajam paliekame galimybę užrašyti savąjį pasakojimą, išreiškiantį skaitant kilusius jausmus ir mintis.


Sielvartas po saviudybs  Sielvartas po savižudybės: knyga tiems, kuriuos paliko / Inger Anneberg (2006) Išleido: Tyto alba

Tai knyga, kurioje aprašomos tikros istorijos ir realūs žmonių išgyvenimai po artimųjų savižudybių. I. Anneberg savo knyga siekė kuo atviriau atskleisti, ką patiria paliktieji, todėl, kad šia tema visuomenėje kalbama per mažai. Ji pati važinėjo asmeniškai susitikti su žmonėmis, sutikusiais pasidalinti savo istorijomis. Siekant dar didesnio atvirumo ir noro „nuimti paslapties šydą“ nuo šios paprastai vengiamos temos, dauguma pasakojimų nėra anonimiški. Tai turėtų būti ženklas, kad paliktiems savižudžių žmonėms yra svarbu ir būtina apie tai kalbėtis, šeimos narių ir aplinkinių tylėjimas – tai ne išeitis. Tyla tik dar labiau pagilina savižudybės sielvartą ir gali turėti neigiamos įtakos žmogaus psichologinei ir fizinei būsenai. Dauguma prisidėjusių prie šios knygos savo istorija, pajuto palengvėjimą ir tai dar kartą įrodo, koks reikalingas atvirumas ir kalbėjimas patyrus savižudybės netektį.Knygos pagrindą sudaro tikros, neanonimiškos žmonių istorijos apie artimųjų savižudybes. Knyga sudaryta taip, kad šalia pasakojimų būtų ir tam tikri profesionalūs komentarai apie savižudžių paliktų žmonių sielvarto tendencijas, minima ir savižudybių statistika, o knygos pabaigoje konkrečiau pasakojama ir apie pagalbą paliktiesiems. Pagrindinis dėmesys čia skiriamas savižudžių artimiesiems.

13 prieasi kodl  13 priežasčių kodėl / Jay Asher. - Alma littera, 2011

Jay Asher - žmogus, sukūręs šį New York Times bestselerį, kuris sudrebino ne vieno paauglio širdį. Autorius teigia mintį, jog „labai svarbu suvokti, kaip mes elgiamės su kitais” ir ar koks mūsų pokalbis, ar žodis nebus paskutinis lašas kito žmogaus kančių taurėje. Romene pasakojama apie tai, kaip paauglys, vardu Klėjus Džensenas, vieną dieną, grįžęs iš mokyklos, prie durų randa atremtą batų dėžės dydžio paketą.Jo viduje - septynios audio juostos su trylika jose įrašytų pasakojimų. Vaikinukas namuose susiranda garaže dulkantį seną srereogrotuvą ir įdeda pirmąją kasetę. Iš kolonėlių ima sklisti prieš kelias savaites nusižudžiusios klasės draugės draugės - Hanos Beiker - balsas. Kiekviena kasetė - tai atskiras pasakojimas, skirtas konkrečiam asmeniui iš mokyklos, kuriopoelgis pastūmėjo Haną lemiamam žingsniui. Siuntinį gauna tik Hanos sudarytame sąraše esantys žmonės. Tai lyg žymė, kurią ji palieka trylikos žmonių gyvenime po savo mirties. Knygos veiksmas prasideda tuomet, kai Hanos jau nebėra. Audiokasetės - jos palikimas, savotiškas atsisveikinimo laiškas, likusiems šiame pasaulyje. Jay Asher savo knygai pasirinko nepaprastai jautrią, skaudžią, pačiais įvairiausiais jausmais bei išgyvenimais apipintą temą - savižudybę. Iki šiol mes nejaukiai susigūžiame išgirdę apie savižudybę, juo labiau - jauno žmogaus. Širdį užlieja gailestis, baimė, gėda, pasipiktinimas. Ir mes nutylame. Bijome pakelti akis, pažvelgti į aplinkinius, užkalbinti juos. Savo noru iš gyvenimo pasitraukęs žmogus kelia aplinkiniams begalinį nerimą, sujaukia įprastą, nusistovėjusį gyvenimą ir verčiastabtelėti, susimąstyti apie tai, kokį pėdsaką paliekame aplinkinių gyvenimuose.

DEPRESIJA

DEPRESIJA  Burns, David G. / Geros nuotaikos vadovas. - Žmogaus studijų centras, 2013

Tai plačiajam skaitytojų ratui lengvai suprantama knyga apie psichoterapiją ir vieną iš jos metodų - kognityvinę terapiją. Tai ne eilinis savipagalbos leidinys, o labai praktiškas vadovas, išsamiai paaiškinantis, liūdesio, nerimo, neveiklumo, perfekcionizmo priežastis. Kognityvinės terapijos atstovas David Burns paprasta kalba pristato veiksmingus būdus, galinčius padėti ištverti skausmingą depresišką nuotaiką ir sumažinti nerimą.
Kognityvinė terapija - aiški, suprantama, jai nereikia gilaus psichologinio išsilavinimo, todėl yra lengvai pritaikoma, norint sau pagelbėti. Kaip rodo išsamūs psichologiniai tyrimai, ji yra bene efektyviausia priemonė esant emociniams sutrikimams. Šios knygos, kurios pirmas leidimas pasirodė 1980 metais anglų kalba, terapinis poveikis įrodytas klinikiniais tyrimais. Tyrėjai patvirtino, kad kognityvinė terapija ne mažiau veiksminga už vaistus, o dažnai ir veiksmingesnė, vertinant tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį.
Knygoje pateikiama daug testų, tarp jų - Burns depresijos skalė, bene patikimiausias įrankis nustatyti depresijos sunkumo laipsnį. Anot autoriaus, depresija atsiranda dėl nelogiško pesimistinio požiūrio, kuris sukelia neigiamus jausmus. Kiekvienas iš mūsų nors sekundę trunkančiomis mintimis kasdiens šimtus kartų nepastebimai geriname ir bloginame savo nuotaiką. Jei išmoktume pastebėti šias greitas, automatines mintis ir jas pakeistume, taptume savo jausmų šeimininkais.
Knygoje pateiktas daugelį metų tobulintas kognityvinių mąstymo iškraipymų, kurie sudaro depresijos pagrindą, sąrašas. Autorius pateikia daugybę pavyzdžių iš savo praktikos, analizuoja, kaip staiga gali pasikeisti paciento gyvenimas, pakeitus vienintelį neteisingą įsivaizdavimą racionalia mintimi. Kuo sunkesnė depresija, tuo didesnis menkavertiškumo jausmas. Autorius pateikia lengvai taikomus savigarbos stiprinimo būdus ir daugybę pavyzdžių, kaip jie veikia konkrečių žmonių gyvenimus. Savijautą galima pagerinti ne tik mąstant, bet ir veikiant kitaip. Tačiau depresija tarsi paralyžuoja valią, ir žmogus linksta atidėlioti sunkesnius darbus. Knygoje pateikiami motyvacijos kėlimo būdai. Daug dėmesio skiriama pykčio, kaltės, perfekcionizmo, priklausomybių, noro nusižudyti įveikimui.
Autorius taip pat pateikia daug pavyzdžių iš savo asmeninio gyvenimo, kaip jis tai pritaikė sau ar ko moko kitus.

Smegen jungiklis  Arline Curtis / Smegenų jungiklis. - Vaga, 2015

Kognityvaus elgesio terapeutė Arline Curtis pati ilgą laiką kentėjusi nuo depresijos, savo knygoje pristato savo sukurtą būdą kaip nugalėti depresiją. Tai nauja kognityvinė proto elgesio pratimų sistema, kuri remiasi neurologiniais tyrimais ir smegenų kartografija. Ji vadinama minčių kaitymu. Neįmanoma ištraukti savęs iš gilios depresijos, nes skausmą sukelia cheminis sutrikimas. Kai mūsų protas tampa pernelyg sunerimęs ir paranojiškas, smegenys reaguoja į tokio tipo mąstymą, ir jose vyksta cheminės reakcijos, sukeliančios depresiją.Smegenų požievyje visada kyla gynybiškos mintys. Bet kada galime pakeisti savo mąstymąir taip nutraukti depresines mintis. Kadangi kiekviena mintis sukelia tam tikras, gera arba blogas, su prisiminimais susijusias asociacijas, norėdami sumažinti skausmingų asociacijų poveikį, galime pasirinkti naujas. Jei pradėsime galvoti visiškai kitaip, smegenys pakeis prieš tai buvusios minčių eigos kryptį ir susies jas su kitais prisiminimais, kurie bus panašūs į naują mintį. Taip pradės formuotis naują minčių eiga. Pasitelkę šią minčių nukreipimo terapiją, suvokimą apie apėmusią depresiją galima „perkelti“ į kitą smegenų dalį. Taip atgaunama cheminė smegenų pusiausvyra. Smegenys visada vadovaujasi dažniausiai naudojama ir vyraujančia mintimi. Daug metų sirgdami depresija, mes leidžiame dominuoti neigiamoms mintims. Dominuojančias neigiams mintis reikia keisti. Tai labai nesudėtinga. Vienintelis būdas pašalinti slegiančias mintis - ne kovoti su jomis, o tiesiog ignoruoti jas. Vietoj stresą keliančių minčių reikėtų mąstyti apie kažką teigiamo ir malonaus. Minčių kaitymo esmė - pasirinkti naują, neutralią ar beprasmę mintį, kurioje nėra emocinių asociacijų. Naudinga suprasti, kaip mes mąstome, kad galėtume užbėgti depresijai už akių.
Pirmiausia reikėtų žinoti skirtumą tarp mąstymo ir jutimo. Posakius:„Aš jaučiu, kad man reikia eiti“ yra mintis, o jausmus apibūdinančius žodžiais „laimingas“, „piktas“, „liūdnas“, „sutrikęs“, „žvalus“ ir t.t. Mes dažnai jausmus painiojame su realybe. Būtent todėl, kai užklumpa depresija, galvojame, kad gyvenimas yra siaubingas, o ne kad jaučiamės siaubingai. Mąstymo ir jausmų painiojimas kelia pavojų pernelyg įsijausti į neigiamas mintis. Valios jėga turime ne analizuoti mintis, o nukreipti jas kitur.
Pagrindinė problema sergant depresija - nuolatinis mąstymas apie save. Tai - sielvarto priežastis. Tai, kaip jaučiamės nėra tvirtovė. Naudinga yra galvoti apie tai, ką dabar darome, o ne ką jaučiame. Svarbu matyti dalykus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų, o ne tokius, kokius mes juos jaučiame. Kai tik pradeda kankinti depresinės mintys - ženklas, kad jau negyvename realybėje. Kuo labiau emociški ir subjektyvūs tampame, tuo mažiau realus pasaulis atrodo. Pradedame tikėti, kad gyvenimas yra beviltiškas, o iš tiesų beviltiška yra tik mūsų būsena.
Jausmai yra keisti jau dėl paties fakto, kad jie nebūtinai susiję su tikruoju pasauliu. Slopinti jausmų nereikia. Mes keičiame mąstymą, kad kitaip jaustumėmės. Galima pasirinkti, ar galvoti ir jausti, ką siūlo smegenys, ar galvoti ir jausti tai, ko mes norime.
Labai naudinga būtų turėti iš anksto paruoštą atsarginę mintį, kuria pakeisime slegiančias mintis, nepriklausomai nuo to, kaip jaučiamės.
Autorė pateikia gausybę nesudėtingų minčių kaitymo patarimų. Vienas iš knygoje siūlomų nesudėtingų pratimų vadinasi „Žalia varlė“. Šis pratimas siūlo įsiminti beprasmišką frazę ar žodį iš vaikiško eilėraščio ir užklupus depresijai kartoti tą frazę. Šis paprastas pratimas gali pasirodyti nereikšmingas palyginti su depresijos keliamu skausmu, bet dažniausiai sudėtingiausios problemos sprendžiamos paprastai. Kadangi smegenys vienu metu gali galvoti tik apie vieną dalyką, visą dėmesį sutelkus į neutralią mintį, nerimą kelianti mintis nebegalės tęstis. Pratimai, kurių knygoje yra daugiau nei 30, labai paprasti. Jų esmė - nors kelioms minutėms atitraukti dėmesį nuo minties „aš prislėgtas”. Tai gali būti neutralių minčių kartojimas ir fizinė ar kitokia veikla bei kitos protą apgaunančios gudrybės.

5 depresijos gydymo raktai  Jesse H. Wright, Monika Ramirez Basco / 5 depresijos gydymo raktai. - 2017, Vaga

Psichiatro ir psichologės parašytoje knygoje pateikiamas įvairiapusis gydymo planas bei pavyzdžiai iš klinikinės praktikos. Pateikiamos idėjos, sukauptos taikant šiuolaikinius, moksliškai pagrįstus gydymo metodus. Informacija suskirstyta į 5 raktus, atrakinančius duris į gydymą.
Mąstymo raktas išmokys išmokys ugdyti savigarbą ir kontroliuoti negatyvias mintis, sukeliančias beviltiškumą ir nerimą.
Veiksmų raktas paskatins imtis aktyvių veiksmų, spręsti problemas ir atsisakyti gniuždančio elgesio.
Biologinis raktas atskleis biologinio gydymo antidepresantais privalumus ir patars, kaip gerinti fizinę savijautą.
Santykių raktas išmokys spręsti konfliktus bei sutarti su žmonėmis.
Dvasingumo raktas nukreips į teisingą gyvenimo kelią, padės surasti stiprybės ir ugdyti gyvenimo prasmės pojūtį.
Nėra vieno depresijos gydymo metodo. Žmonės skirtingi. Kai kuriems trūksta savigarbos, kiti patiria dvasinę egzistencinę krizę, dar kiti turi bendravimo problemų, kurie kelia depresinę nuotaiką.Tačiau kiekvienas turi stiprybės suvokti savo asmeninius iššūkius ir spręsti savo problemas.Vieniems reikės naudoti visus penkis raktus, kitiems savijautai pagerinti pakaks dviejų raktų. Kad ir ką pasirinkus: pažintinio elgesio terapiją, antidepresantų vartojimą, gydymą žolių preaparatais, geresnių santykių kūrimą, dvasinio augimo stiprinimą ar šių metodų derinį, asmeninis išgijimo planas padės surasti kelią į individualų depresijos gydymą.

Liaukits bti malons bkite savimi  Thomas D‘Ansembourg / Liaukitės būti malonūs, būkite savimi!. - 2007, Vilnius.

Knygos autorius itin susirūpinęs mūsų bendravimo, tarpusavio santykių kokybe. Šiais tobulėjančių informacinių technologijų laikais bendraujame vis greičiau ir vis prasčiau. Siūloma stabtelėti, įsiklausyti į save ir išklausyti kitą, suvokti, kokie yra tikrieji mūsų ir kitų dvasiniai, socialiniai ar gyvenimo poreikiai, tikrieji jausmai. Kitaip tariant, liautis būti maloniems ir būti savimi, išsaugoti savajį orumą, gerbti kito tapatybę ir laisvę, atsisakyti išankstinių nuostatų, vaidmenų, kaukių… Galiausiai bendrauti nesigriebiant autoriteto, psichologinės ar fizinės prievartos, žvelgti į kitą neteisiant ir geranoriškai.
Šitokio kelio į save ir kito link ieškojimas ir sudaro čia pateikiamo neprievartinio bendravimo metodo esmę - metodo, kuris padeda atsikratyti senų sustabarėjusių įpročių ir mus kamuojančių baimių, patirti visą žmoniškųjų santykių gelmę, jų teikiamą palaimą, išgyventi mūsų puoselėjamas vertybes visa savo prigimtimi.

Netobuli laisvi ir laimingi  Christophe Andre / Netobuli laisvi ir laimingi: savivertės pratybos. - 2014, Tyto alba

Savivertę labai išsamiai aprašo prancūzų psichiatras psichoterapeutas C. Andre, kuris yra vienas iš pagrindinių biheivioristinės, kognityvinės ir elgesio terapijos atstovų Prancūzijoje. Jo specializacija – nerimo sutrikimai ir depresijos būklės, ypač atkryčių prevencija.
Knygoje pateikta labai daug praktiškos informacijos, kuri padės blaiviau pažvelgti į save ir pasaulį, keisti mąstymą ir tobulinti savivertę. Paprastas požiūrio pakeitimas greitai duoda rezultatų. Kai keitiesi, šalia tavęs esantys žmonės irgi keičiasi. Pateikiama daug patarimų kaip išlaviruoti tarp aukštos ir žemos savivertės, ir tapti geros savivertės žmogumi. Tokio išsamaus, įvairiais pavyzdžiais iš psichiatro praktikos iliustruoto paaiškinimo, kas kenkia, ir kas padeda gerai savivertei dar neteko skaityti. Knygoje pateikiama daug filosofinių pamąstymų, citatų bei įžvalgų. Visgi, kas yra gera savivertė? Šiandien linkstama manyti, kad savivertė vis dėlto yra svarbiausias veiksnys, padedantis suprasti daugelį žmogaus elgesio būdų. Įvairūs psichologijos tyrimai atskleidė, kad savivertė labai svarbi geros savijautos pusiausvyrai. Kai kurie specialistai pabrėžia, kad gera savijauta priklauso nuo šešių dėmenų: tikslų, gebėjimų valdyti aplinką bei palaikyti pozityvius santykius su kitais, autonomiškumo, asmeninio tobulėjimo, savigarbos. Visa tai susiję su gera saviverte. O kas kenkia savivertei? Visų pirma, puikybė, perfekcionizmas, pastangos pasirodyti geriau, pavydas, neveiklumas, kompleksai. Sutrikusios savivertės simptomai – sunku prašyti pagalbos, sunku apsispręsti, perdėtos neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, nerimas). Bet keistis išmokstama. Knygoje pateikiami įkvepiantys patarimai, pavyzdžiui, kaip išsivaduoti iš perdėtos baimės blogai pasirinkti. Jei dvejoji, kaip pasielgti, vadinasi visi variantai geri. Todėl nereikia vargti bandant susigaudyti, kuris pasirinkimas geresnis. Geriau pasitikėti gyvenimu, o paskui pakeisti pasirinkimą geru. Pasirink ir veik. Blogo pasirinkimo nebūna, tai mes turime galią padaryti savo sprendimą geru arba blogu. Gyventi vienoje ar kitoje vietoje, dirbti tą ar kitą darbą, pasirinkti tą ar kitą sutuoktinį ir t.t. Gal ir apsiriksime, bet kitas darbas ar žmogus taip pat būtų sukėlęs šimtus kitų įvairiausių pasekmių. Gyventi – tai ne visas jėgas atiduoti savaigarbos gynimui, bet veikti, rizikuoti, pasitikėti, pažinti save, atsiskleisti. Būna, kad norint pakelti savo vertę, meluojama, apsimetinėjama, o reikia tik vieno – mokėti įtvirtinti save nebijant kitų galimo pykčio ar nepritarimo. Iš tikrųjų laisvas tas, kuris geba atsisakyti kviečiamas vakarienės nepateikdamas jokių pasiteisinimų. Žemos savivertės žmonės prisigalvoja visokių pasiteisinimų, kad tik nereikėtų savęs įtvirtinti.
Labai naudingas skyrius, kuriame autorius padeda atpažinti vidinio kritiko balsą, kuris gramzdina gilyn, nuodija, kelia stresą ir įtampą. Žmonės, kuriuos vaikystėje dažnai kritikuodavo tėvai, taip priprato prie vidinio kritiko, kad nebeatpažįsta jo šališko balso.
Autorius plačiai aprašo esminius faktorius, kurie turi įtakos gerai savivertei arba kurie ją pažeidžia. Neveiklumas pažeidžia savivertę. Žemos savivertės žmonės atidėlioja veiklą bijodami nesėkmės. Socialiniai ryšiai ir veikla – pagrindiniai savivertės peno šaltiniai. Norint išvengti savivertės sutrikimų, svarbu nevengti, nesislėpti, neišsisukinėti, palaikyti gerus santykius, atrasti savo vietą gyvenime. Retai pasitaiko, kad vieta būtų iš anksto duota. Reikia ją susikurti. Žemos savivertės žmonės linkę ne kurti savo vietą, o apie ją svajoti ir jos laukti. Aukštos savivertės žmonės viską stengiasi gauti jėga, o geros savivertės žmonės – išlaiko pusiausvyrą, neskubėdami mėgaujasi veiksmu, jaučia ryšį su aplinka.
Knygoje pasakojama, kaip savivertė susijusi su nuotaika, socialiniais bendravimo įgūdžiais. Juo savivertė geresnė, juo labiau ji padės gyventi neteisiant, nevertinant, nepavydint. Naudingiau ne vertinti žmones, bet stengtis pažinti, sužinoti, kodėl jie tokie.
Taigi, savivertė – pagrindinis įrankis gerai savijautai, gyvenimo kokybei vystytis. Gera savivertė veikia kaip variklis (šaldytuvo, automobilio). Geriausi visada būna tyliausi, atlieka savo funkciją ir netrikdo mūsų minčių. To tikimės ir iš savivertės – nei daugiau, nei mažiau.

veikite menk savigarb  Melanie fenell / Įveikite menką savigarbą, Vaga, 2014

Jeigu jaučiatės, kad esate silpnas, nevisavertis, menkesnis arba ko nors stokojantis, jeigu Jus neramina nežinomybė arba abejonės savimi, jeigu Jūsų mintys apie save yra dažnai griežtos sau ir kritiškos, jeigu Jums sunku jausti savo tikrąją vertę ir netikite savo teise į gerus dalykus gyvenime, tuomet tai yra ženklai, rodantys, kad Jūsų savigarba yra menka. O menka savigarba gali padaryti skausmingą ir griaunantį poveikį Jūsų gyvenimui.Tai jau klasika tapusi psichologinės pagalbos sau knyga, sulaukusi pripažinimo ir pačių geriausių vertinimų. Yra šalių, kuriose šį leidinį rekomenduojama parduoti vaistinėse kaip „knygą pagal receptą“, turinčią terapinį poveikį.
Moksliškai patvirtintomis kognityvinės terapijos technikomis paremta knyga leidžia išnarstyti menkos savigarbos mechanizmą ir suteikia žinių, reikalingų norint išsilaisvinti iš ydingo neigiamos savivaizdos rato, išmokti priimti save tokį, koks esi, pradėti kokybiškesnį ir laimingesnį gyvenimą.
• Knygoje aiškinamos menkos savigarbos ir destruktyvaus mąstymo priežastys bei pasekmės
• Mokoma, kaip akcentuoti teigiamas savo savybes ir atgauti savęs vertinimo pusiausvyrą
• Pateikiama darbo su savimi programa ir stebėsenos lentelės.

velk giliau  Aušra Griškonytė / Žvelk giliau. - Alma littera, 2016

Žinoma psichologė psichoterapeutė, radijo laidos „Pokalbiai apie save ir kitus“ autorė ir vedėja Aušra Griškonytė knygoje dalijasi sukaupta patirtimi ir žiniomis, kaip pažinti savo asmenybę, vertybes, požiūrį į save ir artimuosius, formuoti darnius santykius ir apgalvoti bei suprasti savo bei kitų elgesį kasdieniškame gyvenime.
Gvildenamos aktualios temos, kaip tapti emociškai raštingiems, įveikti krizes, nugalėti praeities šešėlius, gebėti suvokti ir priimti tikrovę.

Laims svarstykls  Genovaitė Petronienė / Laimės svarstyklės. - Alma littera, 2018.

Tiesiausiai į laimę eina žinantieji, ko nori.
Keliai į laimę skirtingi ir ne visiems vienodai priimtini. Ar dažnai įsismelkia į širdį abejonė?
• aš per daug aukojuosi, visiems daliju širdį... Gal vertėtų išmokti kovoti?
• aš per santūrus, kupinas baimių. Kaip jų atsikratyti?
• aš nepakeldamas galvos plušu, o kolegą, trimituojantį apie savo triūsą, viršininkai nešioja ant rankų.
• aš – itin emocionalus. Kaip išmokti pažaboti jausmus?
• aš kankinuosi būdamas su kitu žmogumi. Gal geriau būti vienam?
Ši knyga – užburiantis savęs pažinimo žaidimas, nuaustas iš autentiškų autorės pacientų istorijų ir įžvalgų. Ji paskatins pradėti kelionę savo laimės link.
Išdrįskite žengti pirmą žingsnį ir išnaudokite visas likimo siunčiamas progas suabejoti savimi. Kad įvyktų pokyčiai, turime pasijusti klydę. „Tik tada, kai žmogus sąmoningai priima dalykus, kuriuos atmeta, jis galiausiai tampa nepriklausomas ir patiria pilnatvę.“ (C. G. Jungas).

Kodl verta_gyventi  Matt Haig / Kodėl verta gyventi. - Sofoklis, 2017

Dinamiška, juokinga ir įkvepianti odė gyvenimui suteiks paskatą nepasiduoti. Šioje knygoje siekiama dviejų tikslų. Sumažinti depresijos keliamą kančią ir pamėginti įtikinti žmones, kad iš slėnio apačios niekada neatsiveria aiškus vaizdas.
„Senosios klišės vis dar byloja daugiausia tiesos. Laikas užgydo žaizdas. Tunelio gale išties yra šviesa, net jei jos nematome. Be to, niekada nepamirškime, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Žodžiai retkarčiais gali išlaisvinti“, – tvirtina knygos autorius.
Populiarus šiuolaikinis britų rašytojas Mattas Haigas pasakoja asmeninę patirtį apie klastingą ligą ir išgijimą nuo jos. Būdamas vos 24 metų autorius pajuto pavojų gyvybei keliančius depresijos požymius. Jis susirgo sunkia liga, apie kurią iki tol beveik nieko nežinojo. Skausmingi ne tik dvasiniai, bet ir fiziniai pojūčiai vedė prie bedugnės krašto tikrąja prasme. Šioje knygoje M. Haigas aprašo, kaip pamažu išmoko kovoti su sekinančia liga ir tada vėl atrado priežastis, kodėl verta gyventi.

PRIKLAUSOMYBĖS

Priklausomybi anatomija  Laima Bulotaitė / Priklausomybių anatomija. - Tyto alba, 2009.

Lietuvių priklausomybių ekspertės knyga apie priklausomybes, jų gydymo būdus ir prevenciją. Naudingos inormacijos joje ras tiek nuo priklausomybių kenčiantieji bei jų artimieji, tiek priklausomybių prevencijos vykdytojai.
Knygoje pasakojama ne vien apie narkotikus ir alkoholį. Atsiranda vis naujų problemų – įjunkstama į kompiuterinius žaidimus ir internetą, azartinius lošimus, apima pirkimo manija. Ar tai irgi priklausomybės? Kaip jos formuojasi? Ar jos tokios pat pavojingos kaip narkotikų vartojimas? Čia rasite įvairių teorijų, skirtingų požiūrių, mokslinių tyrimų rezultatų.
Knyga skirta platiesiems skaitytojų sluoksniams. Ji bus naudinga tiek tėvams, norintiems apsaugoti savo atžalas nuo šių blogybių, tiek mokytojams, vykdantiems prevencines priemones, tiek siekiantiems išspręsti savo problemas alkoholio ir narkotikų vartotojams ir jų šeimos nariams, tiek visiems, kuriems rūpi mūsų visuomenės ateitis.
„Visi nori pakeisti pasaulį, bet niekas nenori pradėti nuo savęs”, – sakė JAV filosofas ir psichologas Williamas Jamesas. Taigi požiūrį į priklausomybes knygos autorė siūlo pradėti keisti nuo savęs.

Toksikologo uraai  Robertas Badaras, Danutė Jonušienė / Toksikologo užrašai. - Tyto alba, 2014.

Knyga atsirado iš žurnalistės Danutės Jonušienės pokalbių su gydytoju Robertu Badaru. Daugybės žmonių gyvybę išgelbėjęs toksikologas joje dalijasi savo įžvalgomis, pateikia naujausių mokslinių duomenų, istorinių faktų. Temų spektras itin platus: haliucinogeninės ir narkotinės medžiagos, anaboliniai steroidai, alkoholis, nikotinas, apsinuodijimas metalais, toksiniai junginiai buityje, nuodingieji grybai ir augalai, priklausomybės ligų vystymosi mechanizmai ir t.t. Pateikiami praktiniai patarimai, kaip išvengti apsinuodijimo ir ką daryti apsinuodijus.

Narkomanija. Knyga mokytojams aukltojams tvams  Zygfryd Juczynski / Narkomanija. Knyga mokytojams, auklėtojams, tėvams. - Presvika, 2009

Narkomanija šiandien yra tapusi realia grėsme vaikams ir jaunimui, galinčia vienaip ar kitaip užklupti bet kurią šeimą. Tačiau baisiausias yra tas priešas, kurio nepažįsti. Taigi pirmiausia jį pažinti siūlo „Narkomanijos“ autorius, vadinantis šią knygą vadovėliu mokytojams, auklėtojams ir tėvams. Jo nuomone, užbėgti už akių narkomanijai pirmiausia gali tėvai ir mokytojai, svarbu laiku pastebėti grėsmę ir imtis reikiamų priemonių. Autorius ne moralizuoja, o pateikia faktus: supažindina skaitytojus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų poveikiu, priklausomybės išsivystymo mechanizmu, ją pažinti padedančiais požymiais, gydymu ir prevencija.


SMURTAS

Vidinis vaikas  Arlene Drake / Vidinis vaikas. - Vaga, 2017

Knyga „Vidinis vaikas“ – it žemėlapis, kuris atves jus į išgijimą po vaikystėje patirto fizinio ir psichologinio smurto.

Įsivaizduokite, kad sutinkate penkerių ar šešerių metų vaiką. Mažasis atsargiai prie jūsų prisiartina ir sušnibžda: „Man taip baisu. Mano mama mane muša.“ Tada pasisuka nugara į jus ir nedrąsiai pakelia dėmėtus marškinėlius. Jūs iškart pastebite mėlynes.
Ką daryti?
Manau, kad kiekvienas pultų guosti šį mažylį, stengdamasis apsaugoti jį nuo pavojų ir išsiaiškinti, kas, po velnių, vyksta jo namuose. Akivaizdu, kad vaikas yra bejėgis, patekęs į bėdą, tad reikia jam padėti. Nesvarbu, ar mes patys esame tėvai, ar ne, – instinktyviai jaučiame, kad privalome viską mesti ir pasirūpinti nuskriaustu vaiku. O jeigu tas vaikas esate jūs?

Knygoje „Vidinis vaikas“ psichoterapeutė dr. Arlene Drake siūlo veiksmingą pratimų planą, kurį pati daugelį metų taiko gydydama žmones po vaikystėje patirtų fizinių ir psichologinių traumų. Remdamiesi autorės siūlomomis technikomis, atrasite savyje apleistą vaiką ir išmoksite juo pasirūpinti. Įveikę ilgus metus slėptą baimę, įgysite stiprybės susikurti tokį gyvenimą, kokio esate išties verti.

Suaug alkoholik vaikai  Janet Geringer Woititz / Suaugę alkoholikų vaikai. - Vaga, 2016

Knygos autorė – amerikiečių psichologė, suaugusių alkoholikų vaikų judėjimo pradininkė.
Tarptautinį pripažinimą pelniusio veikalo „Suaugę alkoholikų vaikai“ autorė pažvelgia į vidų tų, kurie augo priklausomybių kamuojamose, nedarniose šeimose. Per daugelį praktikos metų susipažinusi su šimtais tokių žmonių, daktarė nustatė juos vienijančias savybes ir bruožus, nulemtus vaikystėje patirtų traumų, bei nurodė būdus, kaip atitrūkti nuo našta tapusios praeities ir išmokti gyventi kitaip.
Ši knyga – ne medicininė studija ir ne akademinė ataskaita, o veikiau autorės siekis aprašyti tai, kas bendra šimtams jos sutiktų alkoholikų vaikų savęs suvokimui, jiems jau tapus suaugusiais. Jos įsitikinimu – žinojimas išlaisvina, ir tiems, kas atpažins save, atsivers naujos galimybės.
Leidinyje pateikiamas suaugusio alkoholikų vaiko apibūdinimas, paaiškinama, ką reiškia juo būti, apžvelgiamos pasekmės ir pateikiami konkretūs patarimai, kaip imtis pokyčių. Štai kelios įžvalgos kurios viena ar kita forma kartojai daugelyje atveju:
Suaugę alkoholikų vaikai nežino, koks yra normalus elgesys.
Jiems sunku sumanymą įgyvendinti nuo pradžios iki galo.
Meluoja ir tada, kai būtų lygiai taip pat paprasta pasakyti tiesą.
Save smerkia nesigailėdami.
Nemoka linksmintis.
Save vertina labai rimtai.
Jiems sunku palaikyti artimus santykius.
Perdėtai reaguoja į nuo jų valios nepriklausančius pokyčius.
Nuolat siekia būti pripažinti ir palankiai įvertinti.
Dažniausiai jaučiasi esantys kitokie nei aplinkiniai.
Nepaprastai pareigingi arba ypač nepareigingi.
Nepaprastai atsidavę, net ir akivaizdžiai suvokdami, kad kitas asmuo ištikimybės nevertas.
Jie yra impulsyvūs. Imasi veikti gerai nepasvarstę, kaip kitaip galėtų pasielgti, ir kokios laukia pasekmės. Dėl impulsyvumo vėliau graužiasi, jaučiasi bejėgiai ir neapkenčia savęs. Be to, jie įdeda nepaprastai daug jėgų, šalindami savo elgesio pasekmes.
Ši knyga parašyta suaugusiems alkoholikų vaikams, tačiau tikimasi, kad ji sudomins ir psichologus bei kitus žmones, kuriems ši tema aktuali.

1511438137 Scan_23-11-2017_1347-508x696 James Gilligan / Smurtas: apmąstymai apie nacionalinę epidemiją. - Vaga, 2007

Dr. Jamesas Gilliganas – medicinos profesorius, dvidešimt penkerius metus dirbęs kalėjimo psichiatru. Vadovavo Smurto studijų centrams Pensilvanijos universitete, Harvardo medicinos mokykloje. J. Gilliganas – autoritetingas smurto ekspertas, efektyvių smurto prevencijos programų, įvertintų valstybiniais apdovanojimais, kūrėjas.
Ši įspūdinga knyga parašyta remiantis kalėjimo psichiatro praktika, giminės istorija, psichologine ir grožine literatūra, mitologija. „Kiekvieno individo žiaurybių pasaulis toks trikdantis, jog privalau paklausti save: „Kaip galiu tikėtis, kad eitumėt su manim į tokią baisią vietą?“ Vis dėlto žinau, kad jei norime kada nors suvokti, kodėl žmogus taip linkęs į smurtą, ir vėliau užkirsti kelią pragaištingiausioms jo apraiškoms, tai privalome susidurti akis į akį su tuo siaubu.“
Autorius, parodydamas spalvingą ir šiurpą keliančią smurtautojų galeriją, analizuoja, kas skatina smurtą. Kito žmogaus nužudymas, smurtas ir savigriova dažnai sąlygoti gėdos, pažeminimo, savigarbos praradimo. Profesoriaus nuomone, polinkis smurtauti formuojasi jau vaikystėje, jei vaikas patiria smurtą ir netinkamai auklėjamas. Gėda, pyktis, meilės ir savigarbos stoka stimuliuoja įniršį ir prievartą, smurtavimą šeimoje, atveda prie kriminalinių nusikaltimų, recidyvizmo.
J. Gilliganas naujai pažvelgia į smurto problematiką ir siūlo efektyvias smurto prevencijos priemones. Profesoriaus rekomendacijos, kaip užkirsti kelią smurtui ir padaryti visuomenę saugesnę, naudingos ir individams, ir institucijoms.

KOGNITYVINĖ ELGESIO TERAPIJA


Taisingai mstyk ir gerai jauskis  Paull Stallard / Teisingai mąstyk ir gerai jauskis. - Neuromedicinos institutas, 2010

„Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“ – tai tarptautinį pripažinimą įgijusi, žymaus Didžiosios Britanijos psichologo Paul Stallard parašyta kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindų ir praktinių užduočių knyga, skirta vaikų psichiatrams, psichoterapeutams bei psichologams naudoti terapinių seansų metu dirbant su vaikais ir paaugliais. Knyga taip pat naudinga ir mokytojams bei tėvams, norintiems padėti vaikams ir paaugliams spręsti psichologines problemas, pasitelkiant kognityvinės ir elgesio terapijos metodikas ir intervencijas.
Knygoje pateikti kognityvinės ir elgesio terapijos vaikams ir paaugliams pagrindai naudojant originalią metodiką „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“. Informaciją įsisavinti padeda įvairių terapinio darbo aspektų aprašymas, pateikiant praktines užduotis, lenteles ir iliustracijas. Kognityvinės ir elgesio terapijos metodika „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“ praktikoje plačiai naudojama Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Australijoje, taip pat Skandinavijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse šalinant nuotaikos ir nerimo sutrikimus, didinant vaikų ir paauglių pasitikėjimą savimi, skatinant adaptyvų elgesį ir gerinant savijautą bei psichologinę gerovę. Leidinį sudaro dvi dalys. Pirmojoje paprastai ir suprantamai išdėstyti kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindai bei svarbiausios ypatybės, o antrojoje pateikiama daugybė žaismingų ir išradingų paties autoriaus sukurtų bei dirbant su jaunaisiais pacientais praktiškai patikrintų užduočių, puikiai tinkančių būtent šiai amžiaus grupei. Autorius sukurti metodai padeda supažindinti vaikus ir paauglius su svarbiausiomis kognityvinės terapijos sąvokomis (automatinėmis mintimis, mąstymo klaidomis, ryšiais tarp minčių, jausmų ir elgesio ir kt.) jiems priimtina kalba bei remiantis realybe.
Stallard knygoje „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“ pateikta elgesio sistema yra veiksminga ir gali padėti vaikams ir paaugliams spręsti jų kasdienes problemas. Be abejo, ši strategija tinka ir suaugusiems žmonėms. Daugybė knygoje pateiktų pavyzdžių parodo, jog viena ar keletas nepasisekusių situacijų žmogui dažnai sukelia mintis ir apie tolimesnes nesėkmes esant panašioms aplinkybėms. Tad gali būti labai veiksminga „dirbti“ su savo mintimis, suvokti iš jų kylančius jausmus ir tokiu būdu mėginti keisti savo elgesį. Dešimt knygoje pateikiamų modulių gali būti panaudoti kaip užbaigta programa ar net kaip namų darbas bei savipagalbos medžiaga. Knygoje pateiktas metodikas ar jų elementus gali taikyti ne tik psichinės sveikatos specialistai (psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai), tačiau ir mokytojai, auklėtojai ir tėvai, o užduotis savarankiškai atlieka patys paaugliai.

K daryti kai jaudiniesi per stipriai  Dawn Huebner / Ką daryti, kai jaudiniesi per stipriai. - Psichologija tau, 2017

Ši Amerikos psichologų asociacijos knyga yra puiki priemonė, mokanti vaiką suprasti ir valdyti nerimą ir neleidžianti užvaldyti jo gyvenimo. Skirta vaikams nuo šešerių metų, tačiau puikiai tinka ir suaugusiesiems.
Ar žinai, kad nerimas panašus į pomidorą? Ne, jis nevalgomas, tačiau iš mažos pasėtos sėklytės gali išaugti didžiulis problemų derlius. Visi patiriame nerimą, o daugybei vaikų jis pakiša koją, įkalindamas ir neleisdamas judėti pirmyn. Todėl svarbu laiku jį pažaboti ir neleisti jam valdyti vaiko gyvenimo. Knygoje pateikti nerimo valdymo būdai pagrįsti kognityvinės bihevioristinės terapijos principais, tačiau aprašyti itin paprastai ir žaismingai, pateikiant smagių užduotėlių, pavyzdžių, iliustracijų ir patarimų, kaip elgtis konkrečiose situacijose. Atlikęs aprašytus pratimus, vaikas išmoks pažaboti nerimastingas mintis ir jas pakeisti pozityviomis.
Ši Amerikos psichologų asociacijos knyga yra puiki priemonė, mokanti vaiką suprasti ir valdyti nerimą ir neleidžianti užvaldyti jo gyvenimo. Skirta vaikams nuo šešerių metų, tačiau puikiai tinka ir suaugusiesiems.
Knyga įvertinta JAV nacionalinių tėvystės produktų apdovanojimų (NAPPA) aukso medaliu.

Perskaitęs šią knygą, vaikas išmoks:
• atpažinti nerimą ir jį sukeliančius veiksnius;
• įveikti nerimastingas mintis;
• atpalaiduoti kūną;
• ne taip jautriai reaguoti į įvairias smulkmenas;
• labiau pasitikėti savimi.

K daryti kai bijai suklsti. - Psichologija tau 2017  Claire A. B. Freeland, Jacqueline B. Toner / Ką daryti, kai bijai suklįsti. - Psichologija tau, 2017

Ši Amerikos psichologų asociacijos knyga yra puiki priemonė, mokanti vaiką suprasti ir valdyti nerimą ir neleidžianti užvaldyti jo gyvenimo. Skirta vaikams nuo šešerių metų, tačiau puikiai tinka ir suaugusiesiems.
Ar žinai, kad klaidos yra neatsiejama tyrinėjimo dalis? Išradėjai nuolat daro klaidų, kol jiems pagaliau pavyksta rasti, tai ko ieškojo. Ką pasakytume Kolumbui, jei po pirmo nesėkmingo bandymo jis būtų nutaręs mesti savo paieškas? Tikriausiai ragintume bandyti toliau ir nepasiduoti, tačiau kodėl sau dažnai neleidžiame klysti net dėl smulkmenų ir nuolat kremtamės, kad esame netobuli? Kai kurie vaikai, pasimokę iš mūsų, anksti pradeda kelti sau neįveikiamus reikalavimus, gniuždančius ir atimančius gyvenimo džiaugsmą. Garsios psichoterapeutės pateikia kognityvinės bihevioristinės psichologijos principais grįstus praktiškus bei smagius pratimus ir pavyzdžius, kurie padės vaikui įveikti klaidų baimę, labiau pasitikėti savimi ir pažaboti savikritiškas mintis, trukdančias pabaigti darbus iki galo, džiaugtis ir išbandyti naujus dalykus.
Ši Amerikos psichologų asociacijos knyga yra puiki priemonė, mokanti vaiką drąsiai sėstis prie savo gyvenimo vairo ir keliauti po neatrastas teritorijas smalsiai ir be baimės. Skirta vaikams nuo šešerių metų, tačiau puikiai tinka ir suaugusiesiems.
Perskaitęs šią knygą, vaikas išmoks:
• nebijoti suklysti ir priimti klaidas;
• lengviau atsitiesti po nesėkmių;
• iš patirties pasisemti žinių;
• labiau pasitikėti savimi;
• įveikti savikritiką;
• drąsiai imtis naujų dalykų;
• lengviau priimti sprendimus;
• neatidėlioti.

K daryti kai pyksti  Dawn Huebner / Ką daryti, kai pyksti. - Psichologija tau, 2017

Ši Amerikos psichologų asociacijos knyga yra puiki priemonė, mokanti vaiką suprasti ir kontroliuoti pyktį bei savo elgesį.
Ar žinai, kad pyktis panašus į ugnį? Didžiulį, visa niokojantį gaisrą gali įžiebti mažiausia žiežirba. Vaikai, kaip ir suaugusieji, sunkiai tramdo pyktį, tad ši garsios psichoterapeutės knyga – nepamainoma pagalba mažiesiems, nežinantiems, kaip elgtis patekus į emocijų spąstus. Knygoje pateikti pykčio valdymo būdai pagrįsti kognityvinės bihevioristinės terapijos principais, tačiau aprašyti itin paprastai ir žaismingai, pateikiant smagių užduotėlių, pavyzdžių, iliustracijų ir konkrečių patarimų, kaip elgtis, kai pykčio liepsna ima niokoti viską aplinkui.
Ši Amerikos psichologų asociacijos knyga yra puiki priemonė, mokanti vaiką suprasti ir kontroliuoti pyktį bei savo elgesį. Skirta vaikams nuo šešerių metų, tačiau puikiai tinka ir suaugusiesiems.
Knyga pelnė „Mamų pasirinkimo“ aukso medalį ir bronzą „Jaunųjų balsų“ apdovanojimuose.

Perskaitęs šią knygą, vaikas išmoks:
• atpažinti, suvaldyti ir saugiai reikšti pyktį;
• pakeisti karštas, impulsyvias mintis šaltomis, racionaliomis;
• nereaguoti impulsyviai;
• suprasti ir išspręsti pyktį keliančią problemą.

K daryti kai droviesi  Claire A. B. Freeland, Jacqueline B. Toner / Ką daryti, kai droviesi. - Psichologija tau, 2018

„Ką daryti, kai pernelyg droviesi“ – nepamainoma pagalba mažiesiems, kuriems drovumas trukdo mėgautis gyvenimu, tobulėti, pasitikėti savimi, dalyvauti įvairiose veiklose ir susibūrimuose. Garsių psichoterapeutų knygoje pateikiami socialinio nerimo valdymo būdai, pagrįsti kognityvinės bihevioristinės terapijos principais, tačiau aprašyti itin paprastai ir žaismingai, pateikiant smagių užduotėlių, pavyzdžių, iliustracijų ir veiksmingų pratimų. Vaikas jausis drąsiau šiuo metu nerimą jam keliančiose situacijose.
Cirko klounai, vilkėdami ryškiaspalvius kostiumus ir atlikdami linksmas išdaigas, mėgsta būti dėmesio centre. Tačiau jų didžiausi gerbėjai – vaikai – mieliau lieka užkulisiuose, nei šėlsta su klounais scenoje. Dauguma vaikų, atsidūrę įvairiose socialinėse situacijose, jaučiasi nejaukiai. Jie drovisi, nerimauja ar net vengia veiklų, kuriose bus stebimi ir vertinami. Galbūt jūsų itin gabus vaikas atsisako lankyti būrelį, nes baiminasi kritikos? O gal mažylis praleidžia gimtadienius, nes jame dalyvaus nepažįstami žmonės? Jei šios ir panašios situacijos vaikui kelia nerimą, šį knyga kaip tik jam!
„Ką daryti, kai droviesi“ – nepamainoma pagalba mažiesiems, kuriems drovumas trukdo mėgautis gyvenimu, tobulėti, pasitikėti savimi, dalyvauti įvairiose veiklose ir susibūrimuose. Garsių psichoterapeutų knygoje pateikiami socialinio nerimo valdymo būdai, pagrįsti kognityvinės bihevioristinės terapijos principais, tačiau aprašyti itin paprastai ir žaismingai, pateikiant smagių užduotėlių, pavyzdžių, iliustracijų ir veiksmingų pratimų. Vaikas jausis drąsiau šiuo metu nerimą jam keliančiose situacijose.
Knyga pelnė kelis apdovanojimus, tarp jų JAV nacionalinių tėvystės produktų apdovanojimų (NAPPA) aukso medalį.
Perskaitęs šią knygą, vaikas išmoks:
• atpažinti nerimą keliančias mintis ir jas pakeisti palaikančiomis;
• įveikti perdėtą drovumą ir jaudulį;
• įvairių socialinių įgūdžių;
• labiau atsipalaiduoti ir pasitikėti savimi;
• valdyti sunkias situacijas ir prisiimti daugiau savarankiškumo;
• emocijų savikontrolės įveikiant įtampą.

K daryti kai pavydi  Claire A. B. Freeland, Jacqueline B. Toner / Ką daryti, kai pavydi. - Psichologija tau, 2018

Garsių JAV psichoterapeutų knyga „Ką daryti, kai pavydi“ – nepamainoma pagalba mažiesiems, kuriems pavydo jausmas trukdo mėgautis gyvenimu. Joje pateikiami pavydo valdymo būdai, pagrįsti kognityvinės bihevioristinės terapijos principais, tačiau aprašyti itin paprastai ir žaismingai, pateikiant smagių užduotėlių, pavyzdžių ir iliustracijų.
Vadovas vaikams, norintiems įveikti pavydą ir jausmą, kad tai neteisinga
Jei pažvelgtum pro žiūronus tarsi piratas, horizonte pamatytum daug nuostabių dalykų. Gali jų trokšti ir pykti, kad lobiai tolimi ir nepasiekiami. Tačiau, žiūrėdamas į tolį ir pavydėdamas kitiems, nepastebėsi daug gražių dalykų, kurie yra arti tavęs. To, ką jau turi ir kuo gali džiaugtis bei didžiuotis.
Visi vaikai susiduria su pavydo ir konkurencijos jausmu, tačiau ne visiems sekasi jį įveikti. Pavydas itin dažnas tarp brolių ir seserų, kai jaunesniems vaikams tėvai skiria daugiau laiko ir dėmesio. Vienas iš vaikų jaučiasi nuskriaustas, jis pradeda mažiau pasitikėti savimi, kenčia tarpusavio santykiai.
Garsių JAV psichoterapeutų knyga „Ką daryti, kai pavydi“ – nepamainoma pagalba mažiesiems, kuriems pavydo jausmas trukdo mėgautis gyvenimu. Joje pateikiami pavydo valdymo būdai, pagrįsti kognityvinės bihevioristinės terapijos principais, tačiau aprašyti itin paprastai ir žaismingai, pateikiant smagių užduotėlių, pavyzdžių ir iliustracijų.
Perskaitęs šią knygą, vaikas išmoks:
• atpažinti pavydą sukeliančias situacijas ir mintis;
• pakeisti pavydą keliančias mintis naudingesnėmis;
• įvairių būdų nusiraminti ir atsipalaiduoti;
• labiau pasitikėti savimi;
• jausti dėkingumą už tai, ką turi.

AUKLĖJIMAS

Kaip kalti su vaikais kad jie klausyt ir kaip klausyti kad vaikai kalbt  Adele Faber, Elaine Mazlish / Kaip kalėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų. - Vaga, 2009

Adele Faber ir Elaine Mazlish – visame pasaulyje pripažintos ir daugybę apdovanojimų laimėjusios suaugusiųjų-vaikų santykių ekspertės. Jų dėstomos paskaitos ir sukurtos bendravimą gerinančios programos naudojamos tūkstančių įvairiausių grupių, o knygos išleistos daugiau nei dvidešimčia kalbų ir parduotos daugiau nei trijų milijonų tiražu.
Tai praktiškas ir aiškus gidas tėvams, norintiems efektyviai bendrauti su savo vaikais. Gausybė aprašymų, pavyzdžių ir iliustracijų pateikia paprastos informacijos ir žinių, kuriomis tėvai gali nedelsiant pasinaudoti praktiškai – mokytis kalbėtis bei spręsti problemas. Tai knyga, kuria galima naudotis individualiai arba grupėse, o joje aprašomi būdai yra tinkami visiems vaikams nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jau klasika tapęs kūrinys šiuo metu yra toks pats aktualus ir naudingas kaip ir tuomet, kada pirmą kartą pasirodė prieš trisdešimt metų.

Laimingi vaikai  Rudolf Dreikurs, Vici Soltz / Laimingi vaikai. - Vaga, 2012

Tėvai nebežino, kaip šiais laikais elgtis su vaikais. Pasauliniu bestseleriu tapusioje dr. Rudolfo Dreikurso ir Vicki Soltz knygoje „Laimingi vaikai: iššūkis tėvams“ patariama nei nuolaidžiauti jiems, nei bausti, bet tapti vaikų draugais. Siūlydamas demokratiniais principais grįstus auklėjimo metodus ir pateikdamas daugybę naudingų pavyzdžių, R. Dreikursas moko tėvus ir pedagogus, kaip bendrauti su neklusniais vaikais, kaip juos auklėti ir lavinti. Dr. Rudolfas Dreikursas (1897-1972) – vienas žymiausių Amerikos vaikų psichiatrų, artimiausias individualiosios psichologijos kūrėjo Alfredo Adlerio sekėjas ir jo idėjų propaguotojas.
Bet koks žmogaus elgesys turi tikslą. Kartais jį nuspėjame, kartais – ne. Visi esame patyrę būseną, kai sakome sau: „Kodėl aš taip padariau?“. Tokią nuostabą galima pateisinti: mus veikti pastūmėjo priežastis, slypinti pasąmonėje. Tas pats tinka ir mūsų vaikams: jei norime padėti vaikui keisti savo elgesį, turime suprasti, kas lemia jo veiksmus. Vaiką išmokysime elgtis kitaip tik pakeitę jo elgesio motyvaciją. Taigi, kodėl taip dažnai neįšdrįstame pasakyti vaikui „NE“ ir kaip išmokyti vaiką į jį reaguoti?
Suaugę, kuriems vaikystėje ar paauglystėje buvo nuolaidžiaujama nedrįstant pasakyti „ne“ gali susidurti su šiomis pagrindinėmis problemomis:
• Jautriau reaguoja, kai kiti žmonės nepritaria jų nuomonei arba negali skirti laiko susitikimui. Kitaip sakant jautriau reaguoja į bet kokį išgirstą „NE“;
• Jiems sunkiau sekasi atpažinti tokius dalykus, kaip nusivylimas, empatija, prisitaikymas, bendradarbiavimas;
• Priklausymo grupei ar pergalės pripažinimo jie gali reikalauti aršesniais būdais, ypač jei šeimoje būtent pykčiu pasiekdavo norimą rezultatą.

Imintinga meil  Marta Pieper, William Pieper / Išmintinga meilė. - Katalikų pasaulio leidiniai, 2011.

Išmintinga meilė yra kantrumu bei rūpesčiu paremtas vaiko ugdymo kelias, kurį sukūrė ir išbandė vyro ir žmonos, mokslo daktarų Martos Heineman ir Viljamo J. Piperių „komanda“. Ši meilė tėvus moko matyti pasaulį vaiko akimis, kurios kiekvienoje vystymosi pakopoje į jį žvelgia vis kitaip. Išmintingai mylėti – reiškia puoselėti vaiko vidinės laimės jausmą, kuris geriau nei bet kas kitas užtikrina, kad vaikas augdamas išmoks kontroliuoti savo elgesį, bus atsakingas, pasitikintis savimi ir sugebės visapusiškai išplėtoti savo žmogiškąjį potencialą. Knygoje daug praktinių patarimų, psichologinių įžvalgų, pagrįstų išmintinga vaikų auklėjimo filosofija, pavyzdžių, kaip šeimoje sukurti palankią, tarpusavio prieraišumo kupiną atmosferą.
Šią reikšmingą knygą privalėtų po ranka turėti visi tėvai, kurie nori, kad jų vaikai augtų rūpestingi, atsakingi ir nekeltų problemų aplinkiniams.

Kaip uauginti mog  Aušra Kurienė / Kaip užauginti žmogų. - Alma littera, 2016

Japonai leidžia viską, o prancūzai – nieko. Kokia auklėjimo teorija keroja Jūsų gyvenime?
35 metus konsultuojanti psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė knygoje kalba apie lietuvių patirtį, pritaikomą auginant mūsų vaikus.
Žemėlapis, kad nepasiklystumėt, o nuklydę rastumėt kelią.
Ar tenkinti visus dvimečio „noriu“? Leisti ar neleisti į darželį?
Ar mažajam viskas gerai, jei jis dėvi betmeno kostiumą ir nenori mokytis skaičiuoti?
Ar leisti vaikui bijoti? Ar išgyvens jis mokykloje?
Kūdikio laukimas ir rožinės svajonių pilys – Tėvo vaidmuo – Mažieji skundikai – Naujas didelis pasaulis mokykla – Pirmoji meilė – Santykio kūrimo magija – Netekties, emigracijos, skyrybų vaikai ir kt.
Mes, tėvai, nesame techninis vaikų aptarnavimo personalas, mes auginame žmogų, kuriam reikia ne tik maisto ir būsto, bet ir žmogiško santykio – meilės, dėmesio, užuojautos, bendravimo. Tik nuolatinis ryšys, kai apsikeičiame žodžiais, veiksmais ir jausmais, gimdo jautrumą, o šioje terpėje auga žmogus.
Išmoksite užauginti žmogų, o ne sukurti nepriekaištingai funkcionuojantį aparatą.

Aukljimas be dram  Daniel J. Siegel, Tina Payne Bryson / Auklėjimas be dramų. - 2015, Vaga

Norite, jog vaikai liautųsi elgęsi netinkamai, bet taip pat norite reaguoti pagarbiai ir skatinti savo vaikus tobulėti? Norite santykius kurti, o ne griauti? Norite mažiau dramų? Galite tai pasiekti. Žinomas psichiatras Danielis J. Siegelis ir vaikų psichoterapeutė Tyne Payne Bryson knygoje „Auklėjimas be dramų“ pasakoja, kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir numaldyti kylančias audras bei tyrinėja vieną daugiausiai iššūkių tėvams keliančių problemų – vaikų drausmę ir paneigia tradicinę teoriją, kad nusižengti = bausti. Žaismingai iliustruotoje knygoje „Auklėjimas be dramų“ tėvai ras paprastų ir veiksmingų patarimų, kaip elgtis prasidėjus vaiko pykčio priepuoliui ar agresijai, išmokys švelniai numalšinti jo emocines audras ir nerimus. Išsamiai aprašytos įvairios probleminės situacijos ir jų sprendimų būdai suteiks tėvams daugiau žinių apie vaiko nervinę sistemą ir jo amžiui tinkamus auklėjimo metodus; išmokys taikiai spręsti konfliktus, įkvėps pasitikėjimo, stiprybės ir džiaugsmo kurti jaukius bei darnius santykius.

Nevaldom vaik nebna  Ross W. Green / Nevaldomų vaikų nebūna. - Vaga, 2017

Žymus vaikų psichologas dr. R. W. Greene’as knygoje „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas – it tiksinti bomba“ pristato auklėjimo metodą, kuris padės suprasti ir auginti rizikingos elgsenos vaikus, stokojančius lankstaus mąstymo, gebėjimų prisitaikyti, pakelti nusivylimą ir spręsti užklupusias bėdas. Aptardamas atsiliekančius įgūdžius ir neįveiktus sunkumus, dėl kurių kyla nevaldomų emocijų protrūkiai, autorius brėžia gaires, kaip teisingai spręsti nesutarimus ir sugrąžinti į namus ramybę.

Dr. R. W. Greene’o siūloma metodika plačiai taikoma viso pasaulio ugdymo bei gydymo įstaigose. Kai jūsų vaikui pakanka įgūdžių tinkamai atsakyti į jam keliamus reikalavimus ir jo atžvilgiu puoselėjamus lūkesčius, jis tą ir daro. Jei jam pakanka įgūdžių įveikti nesutarimus, susitaikyti su mintimi, kad pasikeitė planai, priimti suaugusiųjų nubrėžtas ribas ar keliamus reikalavimus ir dėl to nesijausti sugniuždytam, jis be didesnių nesklandumų susidoros su šiais iššūkiais. O štai neturėdamas šių įgūdžių – nesusidoros. Neabejotinai svarbiausia šios knygos tema – jei tik sugeba, vaikai elgiasi tinkamai.

Augant Kainui  Dan Kindlon, Michael Thompson / Augant Kainui. - Vaga, 2016

Garsūs JAV vaikų psichologai Danas Kindlonas ir Michaelas Thompsonas knygoje „Augant Kainui: kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“ susitelkia į berniukų elgesį bei jausmus, kurių dažnai nepavyksta įžiūrėti ir perprasti aplinkiniams. Remdamiesi patirtimi, sukaupta per keturis darbo dešimtmečius, autoriai nagrinėja, kaip kultūra, brukdama sustabarėjusius, kartais net karikatūriškus, vyriškumo idealus, skurdina berniukų jausmų pasaulį, ir pataria, ko reikia, kad šie užaugtų emociškai stabilūs, empatiški, gebančtys mylėti, rūpintis ir bendrauti vyrai. „Didžiausias mūsų troškimas – praverti kiautą, kuriame taip rūpestingai užsidaro berniukai, ir leisti pažvelgti į tai, kas vyksta jų širdyse ir galvose. Jei mums pavyks, tikimės, kad geriau suvoksite, kaip mūsų kultūrinė aplinka stengiasi apriboti ir sugniuždyti jų emocinį gyvenimą. <...> Savo profesinėje praktikoje mums buvo gera dirbti su pačiais įvairiausiais berniukais. Kartais būdavome priblokšti jų energijos, stebėdavomės jų nemokėjimu reikšti minčių, gailėdavomės matydami juos tokius sutrikusius, o kartais tiesiog negalėdavome atsipeikėti, pamatę, kaip puikiai jie sugeba laužyti visus įsigalėjusius lyčių stereotipus ir papasakoti, ką reiškia būti žmogumi... ir berniuku.“
Kaip tėvo vaidmuo ir įvairūs vyriškumo standartai veikia berniukų emocijų pasaulį?
Vyras retai kada išspaudžia ašarą. Jis nesigraudina kalbėdamas apie žlugusią santuoką, vaikų auklėjimo sunkumus, karjeros nusivylimus, pragaištingus verslo sprendimus ir fizines kančias. Emocijų slopinimas, darboholizmas ir nuolatinė konkurencija, valdžios ir pripažinimo siekis, šie ir daugelis kitų „vyriškumo“ standartų vis dar galioja ne tik suaugusiems, bet ir būsimiems vyrams – berniukams. Kokių stereotipų turėtume atsisakyti juos auklėdami? Kokie gero elgesio standartai taikomi jiems dar mokykloje? Kokią įtaką sūnaus brendimui, mokymosi gebėjimams, pasitikėjimui savimi ir emociniam pasauliui daro tėvo vaidmuo? Kokios pasekmės dėl silpno tėvo ir sūnaus ryšio gali atsirasti ateityje, pastarajam įžengus į suaugusiųjų pasaulį?
Kuomet emocijų pasaulis vyrams tampa apleista „antrąja kalba“
Psichologų teigimu, kai suaugęs vyras pravirksta terapiniuose užsiėmimuose, jis beveik visada kalba apie tėvą, nesvarbu, ar jis gyvas, ar miręs, nekenčiamas ar garbinamas. Vyrai pasakoja apie tėčius, kurių neturėjo, kurie nuolat buvo šalia, bet skaudino, kurie buvo bejausmiai ir bedvasiai. Kalbėdami vyrai retai vartoja žodį „meilė“, bet būtent apie tai ir būna visi vyrų pasakojimai. Tėvų ir sūnų istorijos – tai istorijos apie meilę be atsako, kurias pasakojant juntamas ilgesys, pyktis, liūdesys ir apmaudas.
Daugelį berniukų nuo tėčių skiria gili jausmų bedugnė, ir vaikui tai turi itin neigiamą poveikį, nes tėvo įvaizdis – nepaprastai svarbus formuojantis jo paties požiūriui į save. Daugybė berniukų, kuriuos nuo tėčių skiria emocinė praraja, visą gyvenimą jaučia liūdesį, pyktį, kartėlį ar gėdą. Emociškai atitolę nuo sūnų daugybė puikių vyrų negali tapti geresniais tėčiais, tačiau tai nemažina vaiko noro artimai su jais bendrauti. Kad ir koks beviltiškas būtų tėvas, giliai pasąmonėje berniukas trokšta jį mylėti, nori būti jo pastebėtas ir mylimas.
Nuolat įsitikiname, kad bet kokio amžiaus sūnūs be galo trokšta tėčių meilės ir pagarbos. Vyrai mums tvirtina norį gerai ir tinkamai užauginti sūnus, kad jiems tai pavyktų geriau nei jų pačių tėčiams, bet sykiu sako, kad sūnūs niekada neklauso, nesupranta, pridaro rūpesčių, nuvilia ar elgiasi dar blogiau. Berniukai apie tėčius atsiliepia su tokiu pat nepasitenkinimu, tvirtindami, kad jie nesiklauso, nesupranta ir reikalauja pagarbos, patys kitų negerbdami. Mamos dažnai teigia, kad visaip stengiasi suartinti tėčius su sūnumis, tačiau dažniausiai pasijunta taip, lyg būtų teisėjos ar seselės – malšina aistras arba gydo sužeistus jausmus. Daugelis moterų pyksta, kad vyrai aktyviau nedalyvauja sūnų gyvenime.
Mums akivaizdu, kad emociškai turtingiausi ir tvirčiausi būna tie berniukai, kurių tėčiai aktyviai dalyvauja emociniame šeimos gyvenime, jais rūpinasi ir tai daro švelniai ir nuosekliai. Deja, taip su sūnumis bendraujančių tėčių – mažuma.
Mūsų visuomenėje istoriškai nusistovėjus tradicijai santykių puoselėjimą laikyti moterų atsakomybės sritimi, emocijų pasaulis vyrams tapo apleista „antrąja kalba". Todėl daugelis vyrų nesuvokia ir nepažįsta savo arba aplinkinių jausmų. Jiems sunku mąstyti meilės sąvokomis arba rodyti sūnui juntamą meilę, kadangi jų pačių tėvai to daryti neišmokė. Užtai jie dažniau griebiasi tų metodų, kokiais buvo mokomi bendrauti su kitais vyrais – konkuruoti, valdyti ir kritikuoti.
Kai paauglys sūnus pradeda kelti grėsmę tėvo autoritetui, tai būna tipiška tėčio reakcija – net ir tuomet, kai ankstesni santykiai su sūnumi buvo gana tvirti. Toks elgesys žlugdo tėčio bendravimą su sūnumi ir trukdo suprasti jo paties vaikystėje patirto auklėjimo emocines pasekmes.
Daugelio vyrų gyvenimą apsunkina neišreikšti jausmai tėčiams, kad ir koks tolimas būtų jų tarpusavio ryšys – arba dėl didelio juos skiriančio atstumo ar dėl tėčio mirties. Liūdna, kad šis artumo troškimo ir nusivylimo ratas įsuka vis naujas tėvų ir sūnų kartas.
Kaip emocinis ryšis su tėvu veikia berniukų mokymosi rezultatus?
Viename iš žurnale „Demografija“ aprašytų tyrimų Šiaurės Karolinos universiteto ir Pensilvanijos valstybinio universiteto tyrėjai, vykdydami Nacionalinį vaikų tyrimą, stebėjo 584 vaikus, augusius šeimose, kurios neiširo per vienuolikos metų tyrimo laikotarpį. Pradėjus tyrimą, vaikų amžius svyravo nuo septynerių iki vienuolikos, o baigiant – nuo septyniolikos iki dvidešimt dvejų metų.
Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kokią įtaką psichologinei vaikų būklei ir jų mokymosi rezultatams darė artimi tėvų santykiai bei jų domėjimasis vaiku. Vaikai, kurių tėčiai emociškai buvo artimi ir aktyviai domėjosi vaiko mokslais, pasiekė geresnių rezultatų, be to, jie rečiau nusikalsdavo – imdavo chuliganiškai elgtis arba prekiauti narkotikais. Nenustatyta, kad tokią pat įtaką būtų daręs aktyvus mamos dalyvavimas. Taip yra ne todėl, kad mamų vaidmuo nėra svarbus, bet todėl, kad mamų rūpestingumo lygis iš esmės nesiskiria, todėl aktyvus tėčio įsitraukimas vaikui nepaprastai naudingas.
Ko gero, įspūdingiausi emocinio auklėjimo ir dėmesingumo klausimų srities rezultatai nustatyti dvidešimt šešerius metus vykdytu tyrimu: berniukų ir mergaičių grupės stebėjimas prasidėjo tada, kai jiems sukako penkeri metai, ir baigėsi jiems sulaukus trisdešimt vienerių. Tyrėjai nagrinėjo abiem tėvams tenkančias tėčio ir mamos pareigas, analizavo keletą auklėjimo aspektų, kaip antai, kiek mama stengėsi apsaugoti vaikus nuo agresyvaus elgesio, ar ji buvo patenkinta savo padėtimi šeimoje ir kiek vaikais rūpinosi tėtis. Nors mamų auklėjimo ypatumai lėmė didesnį vaikų jautrumą sulaukus trisdešimt vienų metų, didžiausią reikšmę turėjęs veiksnys (daug svarbesnis už visus mamos auklėjimo aspektus, sudėtus kartu) – buvo tėvo rūpinimasis vaiku.
Tyrimas taip pat parodė, kad kai tėčiai aktyviai dalyvauja prižiūrint vaikus, jie daugiau laiko skiria berniukams, ypač paauglystėje. Tėčio elgesys gali turėti lemiamą reikšmę emociniam berniukų vystymuisi, ypač tose srityse, kuriose berniukai atsilieka nuo mergaičių, pavyzdžiui, norint išugdyti jų dėmesingumą, ir apsaugo vaiką nuo problemų, su kuriomis berniukai dažniausiai susiduria, pavyzdžiui, neleidžia įsivelti į nusikalstamą veiklą.
Nors šiandieninėse šeimose, kur yra abu tėvai, tėčiai vaikais rūpinasi kiek daugiau (maždaug 15 proc.) nei prieš dvidešimt metų, jie ne visada būna emociškai artimi sūnums, nors šie to be galo trokšta. Berniukai jaučia, kad jiems skiriama ne tik per mažai laiko, bet ir dėmesio, ir šią netektį atsineša į suaugusiųjų gyvenimą. Tą puikiai iliustruoja įmonių vadovų tyrimo išvados. Trys šimtai įmonių vadovų ir vidurinės grandies valdytojų turėjo atsakyti į tyrėjų klausimą, kokį vienintelį dalyką norėtų pakeisti vaikystėje bendraudami su tėčiais. Daugelis vyrų atsakė, kad būtų norėję jaustis artimesni tėčiams ir kad tėčių bendravimas būtų buvęs emocingesnis ir jausmingesnis.

Kaip suinoti ir pakeisti savo likim  Michail Litvak / Kaip sužinoti ir pakeisti savo likimą. - Luceo, 2017

„Mums skirta tapti karaliais ir karalienėmis, bet dėl netinkamo auklėjimo mes įsineriame į varlės odą ir prasikankiname visą gyvenimą.“ Taip kalba šios knygos autorius žinomas rusų psichoterapeutas, seminarų vedėjas ir rašytojas Michailas Litvakas. Michailas Litvakas yra sukūręs veiksmingą metodiką, kuri padeda jo klientams ir pacientams perrašyti savo gyvenimo scenarijų, ištaisyti jame esančias klaidas ir realizuoti tas galimybes, kurios duotos kiekvienam žmogui nuo gimimo. Apie M. Litvako metodo veiksmingumą byloja dideli jo knygų tiražai ir gausus būrys jo seminarų klausytojų.
Šioje knygoje „Kaip sužinoti ir pakeisti likimą. Gabumai, temperamentas, charakteris“ Michailas Litvakas pasakoja apie žmogaus asmenybės struktūrą ir apie psichologinius dėsnius, kurie formuoja jo likimą. Knygoje aprašytos žmogaus raidos pakopos nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų ir atskleistos klaidos, kurias daro tėvai auklėdami vaikus. Taip pat autorius supažindina skaitytojus su pagrindiniais logikos, arba, taisyklingo mąstymo, principais ir dalijasi savo, kaip psichoterapeuto, patarimais, kaip elgtis sudėtingose gyvenimo situacijose.

Nebijokite drausminti vaik  Ruth Peters / Nebijokite drausminti vaikų. - Tyto alba, 2017

„Nebijokite drausminti vaikų“ – knyga tėvams, auginantiems vaikus nuo septynerių iki šešiolikos metų. Ji tiks ir tiems, kurie kasdien vis labiau praranda viltį susitarti su vaikais, ir tiems, kurie išlaiko puikius santykius, ir nori, kad taip liktų ir ateityje.
Auginant vaikus dažnai apima jausmas, kad visos išbandytos priemonės neveikia. Vaikai vengia namų ruošos darbų, nesitvarko savo kambario, savo norus iškelia aukščiau už pareigas. Tėvams, kuriuos apėmė neviltis, padės klinikinės ir vaikų psichologijos specialistė Ruth Peters. Daugiau nei dviejų dešimtmečių darbo su vaikais patirtį turinti psichologė ir mama neneigia – vaikai iš tikrųjų gali būti puikūs manipuliatoriai. Knygoje „Nebijokite drausminti vaikų“ ji siūlo būdą, padėsiantį sugrąžinti į šeimą ramybę. Čia patarimų ras ne tik šeimos, susiduriančios su autoriteto stokos problema, bet ir tos, kurios šiandien gyvena laimingai bei nori tokios išlikti.
Išnaudodami tėvų emocines savybes, žinodami, kad tėvai visuomet trokšta laimės ir stengiasi užglostyti visus nesklandumus, ir netgi supriešindami tėtį su mama, vaikai siekia savo. Psichologijos mokslų daktarė Ruth Peters knygoje moko, kaip atpažinti įvairias vaikų pasitelkiamas taktikas ir siūlo efektyvius būdus joms neutralizuoti. Ji padės šeimoje nustatyti aiškias ribas ir vadovautis taisyklėmis, kurių privalo laikytis visi šeimos nariai – nuo mažiausio iki didžiausio. Ji pasakoja apie linkusius manipuliuotis, nuolat konfliktuojančius vaikus ir aiškina, kaip su jais elgtis, kokios auklėjimo priemonės yra tinkamos ir veiksmingos.
Jei jus užklumpa nemalonus jausmas, kad jūs nuolat auklėjat savo vaiką, knyga „Nebijokite drausminti vaikų“ padės atsikratyti kaltės. Vaikai negimsta žinodami kaip elgtis. Tai padaryti - tėvų pareiga. Tėvai yra vertybių ugdytojai ir elgesio mokytojai, o tokią pareigą būtina branginti ir naudotis ja tinkamai. Perskaitę knygą sužinosite, kad tikroji laimė nėra beatodairiškas vaikų norų pildymas ir nuolatinis bandymas padaryti juos laimingus.

VALGYMO SUTRIKIMAI

Ivaistytas gyvenimas  Marya Hornbacher / Iššvaistytas gyvenimas: memuarai apie anoreksija ir bulimiją. - Vaga, 2014

Marya Hornbacher yra nemažai apdovanojimų pelniusi žurnalistė, grožinės literatūros ir prisiminimų knygų rašytoja, savo knygoje pasakojanti savo asmeninę istoriją ir atvirai kritikuojanti žalojantį lieknumo apsėstos kultūros poveikį jaunų žmonių savivokai. Knygą „Iššvaistytas gyvenimas: memuarai apie anoreksiją ir bulimiją“ autorė sumanė parašyti pajutusi, kad literatūroje apie valgymo sutrikimus žiojėja skylė, o tai, kas parašyta, gerokai romantizuota ir vaizduojama kaip tam tikra prasme „madingas“ gyvenimo būdas.
Autorės prisiminimai atveria juodąją anoreksijos ir bulimijos pusę – sutrikusį asmenybės vystymąsi, vidinį chaosą, savidestrukciją ir negyjančius fizinius šių ligų padarinius.

KITI REKOMENDUOJAMI LEIDINIAI

Itin jautrus vaikas  Elaine N. Aron / Itin jautrus vaikas - Sofoklis, 2017

Itin didelis jautrumas būdingas 15–20 proc. vaikų. Jie, regis, pastebi menkiausią maisto skonio ar temperatūros pasikeitimą, krūpčioja nuo triukšmo ir ima verkti, vos į akis tvyksteli ryški šviesa. Juos lengva įskaudinti, jie dažniau nerimauja, ilgiau pasvarsto prieš veikdami, skaudžiai išgyvena dėl neteisybės, žiaurumo ir neatsakingumo. Kai šią savybę suvokiame kaip jautrumą, galima apie ją kalbėti tiksliau, įžvelgti daugybę jos privalumų, o svarbiausia – kompetentingiau ugdyti jautrius vaikus.
Knygos „ITIN JAUTRUS VAIKAS“ autorė psichologė tyrėja ir klinikinės psichologijos specialistė Elaine N. Aron taip pat yra itin jautrus asmuo ir tokio asmens motina. Nuo to laiko, kai pradėjo tyrinėti itin didelį jautrumą, ji apklausė tūkstančius jautrių suaugusiųjų, tėvų bei vaikų. Elaine N. Aron padės suprasti, kaip auginti savo itin jautrius vaikus. Jei tėvai ir mokytojai išmokys juos save mylėti ir vertinti, ugdyti savitą požiūrį ir efektyviai bendrauti, labai palengvins jų gyvenimą šiuolaikiniame pasaulyje.
Knygoje „ITIN JAUTRUS VAIKAS“ taip pat aptariama:
• Kaip suprasti ir nustatyti, kad jūsų vaikas yra itin jautrus.
• Kaip įveikti itin jautraus vaiko auginimo iššūkius kiekvienu amžiaus tarpsniu.
• Kaip taikyti keturis laimingo itin jautraus vaiko ugdymo principus.
• Kaip padėti savo vaikui gerai jaustis už namų ribų.

Itin jautrus asmuo - Sofoklis  Elaine N. Aron / Itin jautrus asmuo - Sofoklis, 2019

Ar jūsų vaizduotė nepaprastai laki ir jus aplanko itin ryškūs sapnai? Ar triukšmas, kvapai ar ryški šviesa erzina, išmuša iš vėžių ar tiesiog gniuždo? Kasdien jaučiate poreikį šiek tiek laiko praleisti visiškai vieni? Jei atsakėte teigiamai bent į vieną iš šių klausimų, vadinasi, jūs esate itin jautrus asmuo.
Knygos autorė universiteto profesorė psichoterapeutė Elaine N. Aron, remdamasi ilgalaikiais moksliniais tyrimais, pateikia pagrindinę informaciją, kurią jums reikėtų žinoti apie šią ypatingą savybę. Ji išsamiai aptaria, kokį poveikį jautrumas daro artimiems tarpusavio santykiams ir karjerai, moko sutvirtinti savigarbą ir atlaikyti visuomenės požiūrį. Taip pat išnagrinėjama, kaip psichoterapija gali padėti itin jautriems asmenims.
Šis leidinys yra skirtas ne tik itin jautriems asmenims, bet ir jų šeimų nariams, mokytojams, bendradarbiams ir gydytojams. Jį perskaitę geriau pažinsite save ir išmoksite mėgautis gyvenimu.
Knygoje taip pat apratiama:
• Kaip nustatyti ir perprasti, kad esate itin jautrus.
• Kaip pasirinkti palankiausią gyvenimo būdą ir rasti savo pašaukimą.
• Kaip pakeisti savo požiūrį į vaikystę.
• Kaip puoselėti artimus ir visuomeninius santykius.

Paauglyst eimos santyki ibandymas  Asta Balandė, Eglė Gudelienė / Paauglystė: šeimos santykių išbandymas. - Šviesa, 2019

„Paauglystė: šeimos santykių išbandymas“ – tai trečioji serijos knyga. Ją rekomenduojame skaityti tiek tėvams, auginantiems paauglius (nuo 9 iki 19 metų), tiek paaugliams, kuriems šiuo laikotarpiu kyla nemažai klausimų. Ši knyga ne tik apie artimesnę pažintį su paauglyste, bet ir apie šeimos tarpusavio ryšį, labiausiai sustiprinanti ir tėvus, ir bręstantį žmogų.
Knygoje aptariamos šios temos:
• paauglys ir jo elgesio ribos;
• paauglys ir pokyčiai;
• paauglys ieško draugų;
• artumo poreikis paauglystėje;
• paauglys ir informacines komunikacinės technologijos;
• paauglystės iššūkiai mokantis;
• paauglys ir karjera;
• paauglys ir pinigai.

eima komandinis aidimas  Aurima Dilienė / Šeima - komandinis žaidimas.- Alma litera, 2019

Kodėl poros skiriasi? Atsakymas labai paprastas: žmonės nenutuokia, ko tikėtis iš santuokos. Jie nežino, kas ji yra, o dar labiau – kas nėra. Kitaip tariant, nežino (iš)gyvenimo šeimoje taisyklių. Arba jų nesilaiko. Tačiau žaidimas be taisyklių nėra nei malonus, nei sėkmingas. Šioje knygoje nuosekliai sudėliota instrukcija, KAIP NAUDOTIS SANTUOKA. Iliustruota smagiais pasakojimais, pamokomomis istorijomis, terapinės praktikos ir asmeninės patirties pavyzdžiais bei taikliomis citatomis. Knygoje taip pat rasite užduočių – jas atlikdami įgytas žinias patikrinsite praktiškai.
Jūs sužinosite:
• kokia yra santykių hierarchija ir vystymosi etapai,
• kokie dėsniai veikia šeimos sistemą,
• kokios būna santykių krizės ir kaip jas spręsti,
• kaip padėti tvirtus šeimos pamatus,
• kokios yra septynios auksinės santuokos taisyklės,
• kaip pasinaudoti skirtumais ir spręsti konfliktus,
• kur susituokus dingsta meilė ir intymumas,
• kaip pamilti iš naujo,
• ką reiškia būti tėvais,
• kokios yra mylinčio žmogaus savybės.
Išsikelkite uždavinį geriau pažinti save ir tuomet priimti kitą kaip kitokį, o ne savo antrininką, su kuriuo būtų patogu gyventi. Viską išmėginkite praktiškai savo poroje – darykite tai atkakliai ir tam tikrą laiką, o ne vienintelį kartą. Tada rezultatais pasidalykite su draugais ir pažįstamais – juk dalijantis gėrio daugėja.

SKYRYBOS

Myliu mam ir tt  Jolanta Sondaitė / Myliu mamą ir tėtį. Knyga tėvams, išgyvenantiems skyrybas. - Alma littera, 2019

Psichologė, Mykolo Romerio universiteto profesorė ir šeimos mediatorė Jolanta Sondaitė parašė savotišką vadovėlį visiems, kurie susiduria su viena sunkiausių krizinių situacijų gyvenime – skyrybomis. Knyga „Myliu ir mamą, ir tėtį: knyga tėvams, išgyvenantiems skyrybas“ paaiškina visus skyrybų metu vykstančius emocinius procesus ir pataria, kaip išvengti didžiausių klaidų.
Skyrybos yra sudėtinga patirtis tiek tėvams, tiek vaikams, tiek šeimos artimiesiems. Knygos „Myliu ir mamą, ir tėtį: knyga tėvams, išgyvenantiems skyrybas“ autorė Jolanta Sondaitė šią patirtį analizuoja remdamasi savo daugiau nei dvidešimties metų patirtimi. Ji dirbo su santykių krizes ar skyrybas išgyvenančiomis šeimomis.
Pasak knygos autorės, tėvai skyrybų metu pridaro nemažai klaidų. Ji pataria, kaip elgtis su vaiku, kokio jo elgesio tikėtis, kaip išlaikyti ryšį ir nenutolti, kaip likti partneriais, kurie be pykčių gali aptarti vaiko auginimo ir auklėjimo klausimus. J. Sondaitė knygoje „Myliu ir mamą, ir tėtį: knyga tėvams, išgyvenantiems skyrybas“ paaiškina, kokie yra vaiko poreikiai skyrybų metu, ji supažindina su galimais bendravimo ir tėvystės modeliais gyvenant atskirai, pasakoja, kas yra ir kuo naudinga mediacija bei kodėl sveika išvengti teismų maratono.
Kaip neužkrauti psichologinės naštos vaikams, kurie yra niekuo dėti dėl šlyjančių tėvų santykių? Kaip išvengti kaltųjų ieškojimo? Kaip padėti vaikui nesijausti kaltam dėl skyrybų? Kaip išmokti bendrauti, kai bendrauti nesinori? Kaip reikšti neigiamas emocijas, nesukeliant barnių? Visa tai, o svarbiausia – daugybė patarimų, kaip elgtis su vaiku, praversiančių net supratingiausiems tėvams – knygoje „Myliu ir mamą, ir tėtį: knyga tėvams, išgyvenantiems skyrybas“.
J. Sondaitė įsitikinusi, kad derybos ir mediacija – geriausi ir emociškai nekenksmingiausi būdai susitarti skyrybų atveju. Išvengus kivirčų skyrybų situacijoje bus lengviau išvengti ir psichologinių traumų bei ilgalaikių emocinių pasekmių. Knygoje „Myliu ir mamą, ir tėtį“ rasite labai konkrečius būdus, kaip draugiškai tartis ir kaip gyventi toliau.
Jolanta Sondaitė daugiau nei 20 metų dirba šeimų psichologe ir mediatore. Knygoje ji remiasi savo profesine patirtimi ir net konkrečiais atvejais, su kuriais jai teko susidurti darbe. Ji įsitikinusi, kad dažniausiai nesutarimų ar net skyrybų priežastimi tampa nesugebėjimas išreikšti emocijas, jų užspaudimas ir slopinimas. Tačiau visuomet įmanoma rasti pagarbos kitam žmogui, kuomet net sudėtingiausios situacijos tampa lengvesnės.

Mano tvai skiriasi  Maurice Berger, Isabelle Gravillon / Mano tėvai skiriasi, Baltos lankos, 2009

Vis daugiau vaikų auga išsiskyrusiose šeimose. Paaiškėjus, kad tėvų skyrybos neišvengiamos, trapus vaiko pasaulis beveik visada ima byrėti į šipulius. Kad ir kokio amžiaus vaikas būtų, jam tai neabejotinai sunkus išbandymas. Apimtas prieštaringų jausmų ir emocijų, vaikas nebesupranta, kodėl staiga ima jaustis kaltas, pyksta, išgyvena dėl to, kas jo laukia... O krizės ištikti tėvai tada tik dar labiau sutrinka.

Jautrus ir profesionalus knygos autorių – žurnalistės Isabelle Gravillon ir vaikų psichiatro profesoriaus Maurice’o Berger žvilgsnis padės suprasti vaiką apėmusį dvasinį sąmyšį ir pasiūlys atsakymus į daugelį rūpimų klausimų: kaip pasidalyti vaiko globą, kaip sukurti dvejus jaukius namus, kokių atsargumo priemonių imtis kuriant naują šeimą? Knygoje išdėstyti vertingi patarimai padės išsiskyrusioms poroms sutarti, o vaikui – mėgautis visaverčiu ryšiu su savo tėvu ir motina.

ĮPROČIAI

Kasdien geresnis  Gretchen Rubin / Kasdien geresnis. - Vaga, 2016
Įpročių ugdymas – tiesiausias kelias į pokyčius!

Stulbinamos sėkmės sulaukusio pasaulinio bestselerio „Laimės projektas“ autorė Gretchen Rubin naujoje knygoje „Kasdien geresnis: įpročių valdymo menas“ kelia svarbų klausimą: kaip mes keičiamės?
Autorė išduoda reikšmingą produktyvios kasdienybės aksiomą: kiekvienas kruopščiai išugdytas įprotis – mūsų gyvenimo architektūrinis projektas – suteiks mums galimybę patiems sėkmingai keistis ir norima linkme pasukti savo karjerą ar asmeninę istoriją. Gali tekti paplušėti, kol įprotį įtvirtinsime, tačiau vėliau jis padės veikti negalvojant, sutaupyti jėgų, kurias galėsime nukreipti laimingesnio, prasmingesnio gyvenimo kūrimui.
Tad jei įpročiai yra kelias į pokyčius, turime žinoti, kaip juos keisti.
Gilindamasi į įpročių pokyčių temą, autorė ir pati tampa bandomuoju triušiu, išmėgina teorijas su šeima, draugais ir atsako į primygtinius skaitytojų klausimus, kuriuos kiti rašytojai ir tyrėjai yra linkę palikti užribyje.

Tobuljimo projektai  Leo Babauta / 52 pokyčiai. - Tobulėjimo projektai, 2015

Bėgantis laikas, neįgyvendintos svajonės įžiebia begalinį norą iš esmės keisti savo gyvenimą. Tai tarsi galimybė viską pradėti nuo pradžių, atsinaujinti, pradėti veikti su didžiuliu ryžtu ir optimizmu. Tačiau, ar jums nenutinka taip, kad pradėjus veikti, po savaitės ar net kelių dienų, ryžtas išblėsta, o sau duoti pažadai pasimiršta nė nepajudėjus iš vietos?

Bet! Šį kartą viskas TIKRAI bus kitaip. Žinote kodėl? Nes Jūs savo rankose galite turėti strategiją. Ir ne bet kokią strategiją, o veikiančią, laiko patikrintą strategiją.

Tik neleiskite niekam Jūsų suklaidinti - keistis galite bet kada. Nėra geresnio laiko pokyčiui įgyvendinti už ŠĮ momentą. DABAR yra pats geriausias laikas pradėti. Vienas pokytis per savaitę. Planas kiekvienam pokyčiui įgyvendinti.

SĄMONINGUMAS

Mindfulnes  Dale Carnagie & Associates, Inc. / Mindfulnes. - Obuolys, 2017

Šiuolaikinis žmogus gyvena ir dirba triukšme, dažnai yra ribojamas laiko, erdvės ar kitų žmonių. Šie aplinkos trukdžiai blaško ir kelia įtampą, kuri neleidžia susikoncentruoti į tai, kas svarbiausia dabarties akimirką. Tik sąmoningai atsiribodami nuo nereikalingų minčių ir priimdami naujas patirtis be išankstinio vertinimo galime tapti iš tiesų laimingi ir produktyvūs.
Šioje knygoje rasite bene žymiausio dvidešimtojo amžiaus saviugdos guru, rašytojo ir lektoriaus Deilo Karnegio bei jo pasekėjų taisykles, padėsiančias sąmoningai priimti dabartį, kūrybiškai spręsti problemas, lavinti atvirumą naujomis patirtimis, skatinti pasitikėjimą savimi ir didinti pasitenkinimą gyvenimu. Pildydami klausimynus, sužinosite savo stiprybes ir išmoksite sustiprinti silpnąsias savybes. Sąmoningai valdykite savo gyvenimą ir mėgaukitės juo, palikę visas nereikalingas mintis nuošalyje.

Staigmena gyventi  Paulius rakštikas / Staigmena gyventi. - Alma littera, 2018

Psichologas Paulius Rakštikas knygoje „Staigmena gyventi: dėmesingumo lavinimas ir sąmoningumo ugdymas: mindfulness pradžiamokslis“ pateikia svarbiausius mindfulness metodo pagrindus ir paaiškina, kaip labiau džiaugtis gyvenimu, kurį gyvename dabar.
Knyga „Staigmena gyventi: dėmesingumo lavinimas ir sąmoningumo ugdymas: mindfulness pradžiamokslis“ – tai puikus įvadas visiems, norintiems mokytis dėmesingo įsisąmoninimo. Autorius pateikia gyvenimiškų pavyzdžių, praktines užduotis iliustruoja kasdienėmis situacijomis. Knygoje rasite patarimų, pratimų ir puikių idėjų, kurios padės kasdien ugdyti sąmoningumą ir priimti gyvenimą kaip staigmeną ar žaidimą, kuriuo mėgautis galima kasdien.
Gyvename įtampos, streso ir nerimo kupiname pasaulyje. Nuolat ko nors nespėjame, kam nors nerandame laiko ir dažniausiai tai būna poilsis, miegas, laikas šeimai ar sau. Išmokstame gyventi savaitgalio ar atostogų laukimu, tačiau organizmas pervargsta taip, kad nebeužtenka trumpų atokvėpių. Pasiekę ribą, arba palūžtame, arba turime pradėti ieškoti būdų mokytis gyventi - kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, čia ir dabar. Vienas iš metodų išmokti tai daryti ir yra dėmesingo įsisąmoninimo arba mindfulness metodas.

Šiuo metu pasaulyje itin populiarus dėmesingo įsisąmoninimo metodas padeda žmonėms nesiblaškyti ir ramiai atrasti dalykus, kurie yra svarbūs, atskirti juos nuo kitų – nesvarbių, susivokti jausmuose, tiksluose, svajonėse, pagaliau išmokti įvardyti, kas vyksta su mumis ir aplink mus.

Kenksminga ir beprasmiška gyvenimą priimti kaip nuolatinę kančią, pertraukiamą vos kelių gerų akimirkų. Laukti vakaro, penktadienio ar atostogų yra ne gyvenimas, o nuolatinis laiko ir energijos švaistymas, nes išmetame tą laiką, kurio nevertiname, kurį praleidžiame laukdami kažko ateityje. Mindfulness moko priimti gyvenimą šią akimirką ir sąmoningai ją suvokti.

Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) metodo esmė – valingas dėmesio sutelkimas į norimą objektą, suvokiant realybę tokią, kokia ji iš tiesų yra. Tai nėra naujovė – kasdienėse praktikose budistai panašius metodus naudoja jau daugybę metų. Šis metodas pasiekė ir vakarietišką kultūrą, jis naudojamas psichologijoje ir ne tik padeda žmonėms susitvarkyti su stresu ar įtampa, bet ir gydo depresiją, nerimo, valgymo sutrikimus, priklausomybes.

Paulius Rakštikas – psichologas, sertifikuotas dėmesingo įsisąmoninimo instruktorius. Daugiau nei dešimtmetį gilinasi į patyrimu pagrįstus metodus, veda mokymus, dėsto psichologiją.

Rėmėjai

Kunigas daktaras
Hans Friedrich Fischer

Karoso logo

 

Ponia Valdereza Lenktaitis