Arfa yra nepaprastai vertinamas instrumentas. Arfininkas nuo seniausių laikų buvo laikomas ypatingu, paslaptingu atlikėju. Tai dažniausiai epuose, romanuose ir poemose minimas muzikos instrumentas. Karalius Dovydas dažnai vaizduojamas su arfa rankose. Deja, bet šio žanro muzikantų mūsų šalyje yra labai mažai. Nuo trejų metų muzikuojanti arfininkė Justina Varkulevičiūtė atvira: nors ir unikaliu muzikiniu instrumentu grojama, tačiau didelio dėmesio mūsų šalyje taip ir nesulaukiama. Apie amerikietiškus menininkų kalnelius pandemijos metu, krizes ir ką reiškia būti laisvuoju menininku, apie tai kalbamės su Aukštaitijos regione gyvenančia viena iš nedaugelio arfininkių Justina Varkulevičiūte.

Daugiau skaitykite čia.

 Akademinis muzikos pasaulis gyvena savo ritmu. Už tavo celės fortepijono, smuiko, dirigento piupitro, įrašų grotuvo pro langus regimas likęs pasaulis keičiasi, kovoja, įvedinėja karantino apribojimus, o tu, muzikantas, nors ir netekęs gyvo ryšio su klausytoju, toliau tobulini savo meistriškumą tarp keturių sienų ir lauki, kol nuotolinis bendravimas vėl atvirs į gyvą ryšį, kuris muzikos mene yra lemiamas.

Daiva Tamošaitytė

Skaitykite daugiau 

Nacionalinis transliuotojas LRT paskyrė laiko Nacionalinei menų mokyklai. Laidoje „Vakaras su Edita" dalyvavę žinomi absolventai Rusnė Mataitytė, Petras Skirmantas, Gerūta Griniūtė, Vytautas Lukočius, Audronis Imbrasas, Sigutė Chlebinskaitė, Deimantas Narkevičius dalijasi prisiminimais, pasakoja apie vaikystės nuotykius ir aurą, sklandančią mokykloje.

Žiūrėti čia.

EDVINAS JAKONIS antrus metus studijuoja Miuncheno baleto akademijoje, kur buvo pakviestas iš karto į antrąjį bakalauro studijų kursą. Pirmieji metai Miunchene studijuojant derinti su mokymusi Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje dvyliktoje klasėje. Visa tai – neatsitiktina, kvietimas studijuoti – daugybės konkursų prizinių vietų rezultatas. Vienas svariausių – 2018 m. Niujorke vykęs tarptautinis jaunųjų baleto šokėjų konkursas „Youth America Grand Prix“, kur laimėta trečioji vieta. Su E. Jakoniu kalbamės apie baleto meną.

Edvinai, antrieji metai Miuncheno baleto akademijoje, pasidalinkite studijų patirtimi.

Miuncheno baleto akademijoje pirmą kartą patyriau, ką reiškia gyventi vienam svetimoje šalyje, ir tokioje aplinkoje privalėjau išmokti rūpintis savimi bei savo sveikata pats. Kalbant apie žinias, gautas mokymo įstaigoje, be abejo, jų labai daug. Prie kasdienio didžiulio fizinio krūvio ir naujos informacijos srauto priprasti buvo nelengva, tačiau tai, be abejonės, yra neįkainojamos žinios ir patirtis.

Pasidalinkite baleto meno mokymosi patirtimi prisimindamas mokymosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje pradžią, lygindamas su šiandiena.

Daugiau skaitykite čia.

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos abiturientai kasmet įsijaučia į nebevaikiškus vaidmenis – tampa režisieriais, dirigentais, aktoriais, dainininkais, profesionaliais orkestro, choro ir baleto orkestro artistais, vadybininkais ar garso režisieriais: jie stato operą.
O šiemet ši tradicija skaičiavo jau 45-ąją sukaktį. Ji paminėta žymiuoju Viačeslavo Ganelino miuziklu "Velnio nuotaka" – kūriniu, kuris, anot vieno iš režisierių Simono Poškos, yra kiekvieno lietuvio DNR.

Daugiau skaitykite čia

Ne vienas dar gerai prisimena Arūno Žebriūno miuziklą „Velnio nuotaka“. Dabar šis Viačeslavo Ganelino kūrinys atgimė. Jo pastatymą sausio 11 ir 12 dienomis parengė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientai, tęsdami ilgametę tradiciją kasmet pastatyti po operą.„Visiems čia yra naujas dalykas ir visi neria į šią avantiūrą pasitikėdami. Sekasi, tikiuosi, visai neprastai“, – sako operos režisierius, pianistas Simonas Poška.
„Nelengva, labai dideli krūviai, bet labai norisi ir mes stengiamės viską daryti“, – teigia režisierė, pianistė Elzė Fedorcovaitė.

Daugiau skaityti čia