EDVINAS JAKONIS antrus metus studijuoja Miuncheno baleto akademijoje, kur buvo pakviestas iš karto į antrąjį bakalauro studijų kursą. Pirmieji metai Miunchene studijuojant derinti su mokymusi Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje dvyliktoje klasėje. Visa tai – neatsitiktina, kvietimas studijuoti – daugybės konkursų prizinių vietų rezultatas. Vienas svariausių – 2018 m. Niujorke vykęs tarptautinis jaunųjų baleto šokėjų konkursas „Youth America Grand Prix“, kur laimėta trečioji vieta. Su E. Jakoniu kalbamės apie baleto meną.

Edvinai, antrieji metai Miuncheno baleto akademijoje, pasidalinkite studijų patirtimi.

Miuncheno baleto akademijoje pirmą kartą patyriau, ką reiškia gyventi vienam svetimoje šalyje, ir tokioje aplinkoje privalėjau išmokti rūpintis savimi bei savo sveikata pats. Kalbant apie žinias, gautas mokymo įstaigoje, be abejo, jų labai daug. Prie kasdienio didžiulio fizinio krūvio ir naujos informacijos srauto priprasti buvo nelengva, tačiau tai, be abejonės, yra neįkainojamos žinios ir patirtis.

Pasidalinkite baleto meno mokymosi patirtimi prisimindamas mokymosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje pradžią, lygindamas su šiandiena.

Daugiau skaitykite čia.

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos abiturientai kasmet įsijaučia į nebevaikiškus vaidmenis – tampa režisieriais, dirigentais, aktoriais, dainininkais, profesionaliais orkestro, choro ir baleto orkestro artistais, vadybininkais ar garso režisieriais: jie stato operą.
O šiemet ši tradicija skaičiavo jau 45-ąją sukaktį. Ji paminėta žymiuoju Viačeslavo Ganelino miuziklu "Velnio nuotaka" – kūriniu, kuris, anot vieno iš režisierių Simono Poškos, yra kiekvieno lietuvio DNR.

Daugiau skaitykite čia

Ne vienas dar gerai prisimena Arūno Žebriūno miuziklą „Velnio nuotaka“. Dabar šis Viačeslavo Ganelino kūrinys atgimė. Jo pastatymą sausio 11 ir 12 dienomis parengė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientai, tęsdami ilgametę tradiciją kasmet pastatyti po operą.„Visiems čia yra naujas dalykas ir visi neria į šią avantiūrą pasitikėdami. Sekasi, tikiuosi, visai neprastai“, – sako operos režisierius, pianistas Simonas Poška.
„Nelengva, labai dideli krūviai, bet labai norisi ir mes stengiamės viską daryti“, – teigia režisierė, pianistė Elzė Fedorcovaitė.

Daugiau skaityti čia

Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus koncertas „Užburianti klasika“

Taip, ir tuo galėjo įsitikinti visi, kuriems teko stebėti Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokinių naujametinius koncertus gruodžio 30 ir 31 d. Šokio teatre. Jau dabar drįstu teigti, kad ta karūna pasipuošė tikrų tikriausiu briliantu – tryliktos klasės mokinio Edvino Jakonio (mokytojas Petras Skirmantas) šokiu. Nenoriu nieko įžeisti, bet tokio šokėjo mes tikrai dar neturėjome. Visi galime tik pasidžiaugti, kad viltys, susijusios su šiuo talentingu mokiniu nuo pirmų jo žingsnių (mokytoja Marija Kiršienė) choreografijos skyriuje, šį kartą pasiteisino su kaupu. Mes turime perspektyvų, talentingą ir darbštų jaunuolį, kuris jau dabar gali papuošti bet kurio Europos Sąjungos (ir ne tik jos) šokio teatro sceną.

Daugiau skaityti čia

Daugiau straipsnių apie mokinų pasiekimus

– Kaip manote, ar šiandien Lietuvoje socialinės rizikos šeimoje gimęs talentingas vaikas turi tokias pat galimybes siekti tikslų kaip ir gimęs pasiturinčioje aplinkoje?

– Prieš porą dienų aplankėme Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, ir ten mane ištiko kitas šokas. Niekada tokios mokyklos nemačiau, o juk esu daug regėjusi. Ten yra viskas, ko reikia, kad talentingi vaikai galėtų siekti savų tikslų. Tereikia vienintelio dalyko – aptikti tuos jaunuosius talentus, o šių tėvams – bendradarbiauti su pedagogais. Aišku, kai kuriais atvejais tai reiškia, kad vaikui teks gyventi atskirai nuo tėvų. Bet yra ir puikus bendrabutis. Pamenu, kai aš mokiausi Centrinėje Maskvos muzikos mokykloje, joje taip pat buvo bendrabutis. Pati jame negyvenau, bet turėjau daugybę ten apsistojusių draugų – tarp jų ir dabar žymų pianistą Ivo Pogoreličių. Bet tuomet buvo sovietmetis, taigi bendrabučio sąlygas galite įsivaizduoti. Ir vis tiek visi išgyvenome. Kartais tėvai nenori išsiskirti su vaikais. Bet jie privalo suteikti atžalai galimybę. Ir tai padaryti būtent dabar. Gal vaikas ir netaps pasauline žvaigžde, bet vis tiek pasinaudos jam suteikta Dievo dovana. Priešingu atveju galbūt veiks ką nors kito ir visą gyvenimą gailėsis nerealizavęs savo talento. Tai būtų labai liūdna. Taigi į jūsų klausimą atsakyčiau taip: manau, kad Lietuvoje talentams siekti tikslų yra visos galimybės.

Skaitykite daugiau:

The Little Polyphonic Book, Nailia Galiamova (Skaitykite 8-9 psl.)

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Vilniaus rotušėje jau ketvirtą kartą ypatingai pagerbti sostinės moksleiviai, garsinantys Vilnių savo mokslo pasiekimais, ypatingais talentais ir puikiais rezultatais. Miesto meras Remigijus Šimašius pasveikino 11 sostinėje besimokančių moksleivių, įteikdamas jiems Mažojo Šv. Kristoforo žymens apdovanojimus.

Daugiau skaityti čia