Mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolė Likienė Direktoriaus pavaduotoja papildomam ugdymui Jurgita Černiauskienė Direktoriaus pavaduotoja muzikos skyriui Eglė Čiobotienė Direktoriaus pavaduotojas dailės skyriui Romualdas Karpavičius Direktoriaus pavaduotojas baleto skyriui Edvardas Smalakys Direktoriaus pavaduotojas ūkiui Juozas Scerinas Direktoriaus pavaduotoja neakivaizdiniam skyr. Birutė Ambrazevičiūtė Bendrabučio vedėjas Ainas Martinaitis

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos taryba 

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos veikla 2008-2009 mokslo metams.

Misija 

Nacionalinė meno mokykla – menų ir bendrojo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo švietimo institucija, skirta itin gabiems menui vaikams, rengianti būsimuosius profesionalius muzikantus, baleto artistus ir dailininkus. Mokyklos veikla pagrįsta Lietuvos švietimo tradicijomis, meninės, praktinės bei metodinės veiklos patirtimi ir Europos klasikinio meno ugdymo principais, metodika bei programomis, praplečiant ugdymo turinį šiuolaikinės meninio ugdymo pedagogikos naujovėmis bei medijų atradimais, mokyklos auklėtiniui suteikiant galimybę studijuoti Lietuvos bei užsienio šalių meninio profilio aukštosiose mokyklose, užtikrinant aukščiausio meistriškumo profesionalų rengimo tęstinumą. 

Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla vykdo pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio, vidurinio ir meninio ugdymo bei baleto artisto profesinio ugdymo programas.

Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje veikia vaikų parengimo grupė Minimūza. Jos pagrindinis uždavinys - vaikų gebėjimų ankstyvoji sklaida, meninis lavinimas ir ugdymas. Čia mokosi patys mažiausi  4-7  metų vaikai.  Muzikos grupėje vaikai dainuoja, solfedžiuoja, atlieka ritmo užduotis, lavina muzikinę atmintį, groja muzikos instrumentais, improvizuoja, žaidžia, šoka, klausosi muzikos bei išmoksta muzikinio rašto pradmenų. Dailės grupėse jie mokomi spalvomis reikšti temą, nuotaiką, išgyvenimą, formą ir erdvę, skatinami stebėti ir geriau pažinti juos supančią aplinką, ugdomas meninis skonis tautinės kultūros pagrindu. Veikia piešimo-kompozicijos ir skulptūros-erdvinės kompozicijos grupės. Baleto grupėse vaikai mokomi ritmikos, šokio, ugdomi muzikos suvokimo pradmenys. 

Mokykloje besimokantys gabūs ir turintys ryškių meninių gabumų moksleiviai iš visos Lietuvos, reikalauja ypatingo ugdymo proceso organizavimo lankstumo, todėl svarbią vietą čia užima bendrųjų gebėjimų ir individualaus darbo ugdymas. Įgytos mokykloje žinios privalo atitikti bendrojo išsilavinimo standartus, o meninių dalykų dėstymas, atsižvelgiant į šiandienos reikalavimus, turi pasiekti tokį lygį, kad moksleiviui būtų sudaromos plačios galimybės rinktis bet kurias Europos meninio profilio aukštąsias mokyklas.

Minėtų reikalavimų mokykla pasiekia taikydama visuminį ugdymą, apimantį bendrųjų disciplinų integraciją į menus bei skirtingų meno šakų - muzikos, dailės ir baleto - tarpusavio integraciją. Todėl mokykloje veikia Kvalifikacijos tobulinimo centras, kuriame  sudaromos sąlygos tobulinti esamas ir kurti naujas tikslinio meninio ugdymo programas, kaupiama Lietuvos ir užsienio mokyklų metodinė patirtis.

Kvalifikacijos tobulinimo centro darbo tikslas - meninio ugdymo pedagogų (ne tik Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos specialistų) kvalifikacijos tobulinimas. Programų rengimui kviečiami žinomi mokyklos bei užsienio pedagogai. Sukaupta patirtis ir atrastos naujovės skleidžiamos visoms šalies muzikos, dailės ir choreografijos mokykloms. Jų pedagogams suteikiama galimybė turėti atraminę bazę naujų idėjų generavimui, meninio ugdymo naujovių ieškojimui, individualizuotų meninio ugdymo programų ir integruotų bendrojo lavinimo bei meninio ugdymo programų kūrimui. 

Vizija 

Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla – unikali menų ir bendrojo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo švietimo institucija, kurioje ugdosi gabūs menui Lietuvos vaikai tolesnėms menų studijoms šalies bei užsienio aukštosiose mokyklose. 

Tikslai ir uždaviniai

1.    Ugdymo turinio tobulinimas.
1.1. Užtikrinti menui gabių vaikų ugdymą, sukurti jos vientisą sistemą.
1.2. Ugdymo turinio modernizavimas.
1.3. Sukurti meninio ugdymo kriterinio vertinimo sistemą.
1.4. Stebėti ir analizuoti ugdymo procesą.

2.    Mokymosi ir mokymo aplinkos gerinimas.
2.1. Kompiuterizuoti mokyklos fonoteką.
2.2. Modernizuoti  mokyklos biblioteką.
2.3. Tobulinti pagalbos teikimo mokiniams sistemą.
2.4. Tobulinti tėvų informavimo sistemą.
2.5.  Įgyvendinti  ES struktūrinių fondų projektus.

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos ugdymo programos

Tyrimų rezultatai rodo, kad vieno trečdalio Lietuvos kultūros darbuotojų kelias prasidėjo M.K.Čiurlionio vardo mokykloje. Čia mokėsi ir pasaulyje žinomi Lietuvos muzikai, dailininkai, baleto artistai. Mokyklos auklėtiniai sudaro apie pusę profesionalių Lietuvos muzikinių kolektyvų atlikėjų, mūsų nacionalinio baleto trupėje dirba didžioji dalis mokyklos auklėtinių. Užsienio aukštosiose meno mokyklose studijavo per 200 mokyklos auklėtinių, dalis jų tebestudijuoja, stažuojasi arba pasiliko dirbti ir gyventi kitose šalyse..

Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla vykdo pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio, vidurinio ir meninio bei baleto artisto profesinio ugdymo programas. Joje yra muzikos, baleto, skyrius, dailės ir bendrojo lavinimo skyriai, kuriuose kasmet  mokosi daugiau nei aštuoni su puse šimto mokinių, dirba ris šimyus mokytojų, tarp kurių 40 mokytojų ekspertų,75 mokytojai metodininkai, 34 vyresnieji mokytojai.

Į mokyklos pirmą klasę priimami 6-7 metų amžiaus vaikai iš visos Lietuvos, gabūs pasirinktai meno sričiai. Jie laiko bendrojo ir meninio pasirengimo mokyklai bei tinkamumo pasirinktai specialybei patikrinimus. Pasirinkus vieną kurią meno sritį ar specialybę, mokykloje yra galimybė keisti specialybę. Į vyresnes klases taip pat priimami mokiniai iš visos Lietuvos, jeigu jie bendruoju išsilavinimu, amžiumi bei meniniu pasirengimu atitinka konkrečios klasės reikalavimus, jų integracija į mokyklos ugdymo programas rūpinasi išplėsta neakivaizdinio skyriaus sistema.

Gabūs 1-10 klasių mokiniai, dėl vienų ar kitų priežasčių negalintys mokytis dieniniame skyriuje ir besimokantys kitose bendrojo lavinimo Lietuvos mokyklose, gali būti priimami į neakivaizdinio ugdymo grupes. Mokykloje taip pat gali mokytis ir moksleiviai atvykę iš užsienio, mokėdami už mokslą nustatyto dydžio mokestį, jei tarptautiniai susitarimai nenumato kitaip. Įstojusieji į mokyklą mokiniai, gyvenantys ne Vilniuje, tėvų ar globėjų prašymu ir mokyklos Tarybos  sprendimu priimami į mokyklos bendrabutį.

Be pamokinės veiklos mokykloje taip pat organizuojama ir nepamokinė veikla, kurią sudaro koncertinė, sceninė ir parodinė praktika, būtina mokinių profesinei brandai. Mokykloje yra trys chorai, du styginių instrumentų ansambliai, styginių ir simfoninis orkestrai, baleto skyriaus mokiniai ne tik nuolat dalyvauja Nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose, bet yra parengę specialius baletus vaikams. Dailės skyriaus patalpose yra galerija „Mūza“, kurioje nuolat eksponuojami mokinių darbai, vyksta kiti kultūriniai mokyklos ir miesto renginiai.

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos 2008-2009 mokslo metų ugdymo planas

I. Bendrosios nuostatos

1. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos ugdymo planas (toliau - Mokyklos ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio, vidurinio ir meninio bei profesinio ugdymo programų įgyvendinimą.
2. Mokyklos ugdymo planu siekiama:
2.1. individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį;
2.2. kurti ir tobulinti mokymo ir mokymosi modelius, kurie užtikrintų kokybišką išsilavinimą;
2.3. tikslingai planuoti ir organizuoti ugdymą optimizuojant mokymosi krūvius.
3. Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos ir terminai:

Pradinio ir meninio ugdymo programa –formalizuota ketverių metų švietimo programa (kodas 101021202), patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr.ISAK-596, kurią baigus įgyjamas pradinis išsilavinimas;

Pagrindinio ir meninio ugdymo programa – formali šešerių metų švietimo programa (kodas 201021202), patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr.ISAK-596, kurią baigus įgyjamas pagrindinis išsilavinimas. Tai dviejų dalių programa, kurios pirmoji dalis apima ketverių metų  pagrindinio ugdymo turinio koncentrą, o antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo koncentrą;

Vidurinio ir meninio ugdymo programa – formali dviejų metų švietimo programa (kodas 301021202), patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr.ISAK-596, kurią baigus ir išlaikius brandos bei meninių dalykų egzaminus, įgyjamas vidurinis išsilavinimas;

Profesinė baleto artisto mokymo programa – formali penkerių metų profesinio mokymo programa (kodas 330021201), skirta profesionaliai parengti būsimuosius baleto artistus, suteikiant jiems profesinę kvalifikaciją;

Meninis ugdymas – itin gabių menui vaikų vertybinių nuostatų bei įgimtų meninių gabumų ir gebėjimų ugdymas. Meninis ugdymas apima tris meno sritis – muziką, dailę ir baletą;

Neformalus ugdymas – Mokykloje vykdomo švietimo dalis, kuri gali būti skiriama mokinių specifinių meninių poreikių (mokinių gebėjimų, meninės veiklos, jos organizavimo įgūdžių) plėtojimui bei kitai meninei raiškai tenkinti; itin gabių vaikų, vėliau įstojusių į Mokyklą, poreikiui likviduoti esamą žinių stygių.

Neakivaizdinis mokymasis – Mokykloje taikoma meninio ugdymo mokymosi forma, susidedanti iš individualių bei grupinių konsultacijų ir įskaitų.

Būtinųjų bendrųjų meninių gebėjimų ugdymas – skirtas esminių pasirinktos meno srities (muzikos, dailės arba baleto) gebėjimų, kurie yra būtini, nepriklausomai nuo pasirinktos meninės specializacijos, ugdymui;

Profesinės linkmės ugdymas (meninė specializacija) – skirtas vienos meno srities (muzikos, dailės arba baleto) pasirinktos meninės specializacijos profesinių gebėjimų ugdymui;

Papildomi ir pasirenkami profesinės linkmės ugdymo dalykai – meninio ugdymo dalykai, apimantys tik tam tikrą ugdymo etapą, skirti gilesniam ir nuodugnesniam pasirinktos meno srities kompetencijų ir gebėjimų ugdymui bei mokinių meninės saviraiškos poreikiams tenkinti.

Išlyginamasis kursas – Mokyklos ugdymo plano dalyko mokymo kursas, skirtas mokiniams, vėliau įstojusiems į Mokyklą, anksčiau nesimokiusiems šio dalyko ar likviduoti esamą žinių atsilikimą.

Neakivaizdinis skyrius – gabių menui vaikų, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklos 1-10 klasėje, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nesimokančių Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, neakivaizdinis meninių dalykų mokymas pagal pradinio ir meninio bei pagrindinio ir meninio ugdymo programas.

Kitos Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991 Nr. 23-593;.2003, Nr. 63-2853) ir kituose – švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. 

II. Ugdymo programų įgyvendinimas

4. Mokyklos ugdymo planą, suderintą su Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina mokyklos direktorius.
5. Mokykla, sudarydama ugdymo planą, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21: 2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu V-476 (Žin., 2005, Nr. 76-2770).
6. Mokyklos ugdymo planą sudaro aprašomoji dalis ir ugdymo plano lentelės, kuriose pateikiamas dalykų savaitinių pamokų skaičius vienam ugdytiniui.
7. Bendrojo lavinimo dalykų mokymas grindžiamas 2008-2009 m.m. bendraisiais ugdymo planais, bendraisiais ugdymo proceso organizavimo principais, atsižvelgiant į Mokykloje įgyvendinamas pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio bei vidurinio ir meninio ugdymo programas.
8. Mokykla gali koreguoti iki 25% bendruosiuose ugdymo planuose nustatyto ugdymo turinio:
8.1. Ankstyvajam užsienio kalbos mokymui skiriamos 2 valandos. Siūloma anglų, vokiečių, prancūzų kalbos;
8.2. Geografijos (8-ojoje ir I gimnazijos klasėse) ir biologijos (I gimnazijos klasėje) dalykams skiriama po 1 savaitinę valandą;
8.3. Ekonomikos dalykas integruojamas į I-II gimnazijos klasių matematikos ir geografijos dalykų pamokas;
8.4. 5-8 klasių mokiniams informacinių technologijų kursas integruojamas taikant projektinio darbo metodus, neskiriant šių savaitinių valandų atskiram dalyko pamokų mokymui:
8.4.1 5-6 klasėje į lietuvių kalbos, užsienio kalbos (anglų kalbos 5-6 klasėje, vokiečių, prancūzų, rusų – nuo 6 klasės), dailės, matematikos, istorijos, biologijos;
8.4.2 7-8 klasėse – į lietuvių ir užsienio kalbų, istorijos, etikos ir tikybos, biologijos, fizikos ir chemijos į etikos ir tikybos, lietuvių ir užsienio kalbų, matematikos, biologijos, fizikos ir chemijos, istorijos, dailės ir muzikos dalykus;
8.5. I-II gimnazijos klasėje informacinių technologijų bendrajam kursui skiriama po 1 savaitinę valandą.
9. Meninio ugdymo dalykų mokymas grindžiamas Mokyklos pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio bei vidurinio ir meninio ugdymo programomis.
10. Neakivaizdinis mokymasis grindžiamas mokymosi Mokyklos neakivaizdiniame skyriuje tvarkos aprašu, patvirtintu Mokyklos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr.VĮ-87.
11. 2008-2009 mokslo metai prasideda rugsėjo 1d., baigiasi 2009m. rugpjūčio 31 d..
12. Mokykla dirba šešias dienas per savaitę.
13. Ugdymo proceso trukmė mokymosi dienomis:
13.1. 1-5 klasėse ir II gimnazijos klasėje ugdymo procesas baigiasi gegužės 29 d.;
13.2. 6-8 klasėse ir I, III gimnazijos klasėse – birželio 20 d.;
13.3. IV gimnazijos klasėje – gegužės 15 d.;
13.4. Neakivaizdiniame skyriuje – birželio 22 d..
14. Mokslo metai skirstomi pusmečiais:
I pusmetis nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.;
II pusmetis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 20 d.;
15. Mokinių atostogos:
Rudens – nuo 2008 m. spalio mėn. 27 d. iki 2008 m. lapkričio mėn. 2 d.
Kalėdų – nuo 2008 m. gruodžio mėn. 22 d. iki 2009 m. sausio mėn. 4 d.
Velykų – nuo 2009 m. balandžio mėn. 6 d. iki 2009 m. balandžio mėn. 13 d.
Vasaros – 1-5 klasėms nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.,  6-8, I-III gimnazijos klasėms nuo 2009 m. birželio mėn. 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. 31d.
16. 1-4 klasių mokiniams skiriamos 10 mokymo dienų papildomos atostogos: 2 kartus po 5 dienas nuo 2009 m. vasario 9 d. iki vasario 12 d. imtinai ir nuo 2009 m. kovo 30 d. iki balandžio 3 d. imtinai.
17. Ugdymo turinys planuojamas mokslo metams. Mokykla, planuodama ugdymo turinį:
17.1 siekia sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui susikurti vertybių sistemą, įgyti būtinų kompetencijų ir pasiekti asmeninę brandą:
17.2 diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo turinį pritaikydama jį mokinių amžiaus tarpsniams, turimai patirčiai, poreikiams, sugebėjimų lygiui, mokymosi stiliams;
17.3 stiprina ugdymo turinio vidinę integraciją, ryšį su gyvenimu, meno pasauliu, kultūros procesais.
18. Atsižvelgiant į mokinių ir mokyklos bendruomenės poreikius, skirtas mokymo lėšas, turimus išteklius, ugdymo turinys planuojamas Mokykloje nustatyta tvarka:
18.1. grupiniams užsiėmimams rengiami dvejų metų teminiai planai, individualiems užsiėmimams vienerių metų individualios mokymo programos;
18.2. teminiai planai ir individualios mokymo programos rengiami vadovaujantis Mokykloje įgyvendinamomis ugdymo programomis, mokomųjų dalykų egzaminų programomis, 2008-2009 m.m. ugdymo planu, Vidurinio ugdymo aprašu bei kitais ugdymą reglamentuojančiais dokumentais;
18.3 planuojant ugdymo turinį siekiama optimizuoti mokymosi krūvius, atsižvelgiama į mokinių žinias, gebėjimus, poreikius, turimus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, sukauptą pedagogų profesinę patirtį.
19. Mokinių pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004m. vasario 25d. įsakymu Nr.ISAK-256 (Žin.,2004, Nr.35-1150) ir Mokykloje įgyvendinamose programose apibrėžtais vertinimo kriterijais:
19.1 mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ir meninio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai vertinami aprašuomuoju būdu. Jų pasiekimams netaikomi pažymiai ir kiti juos atitinkatys simboliai;
19.2 pagal pagrindinio ir meninio, vidurinio ir meninio bei profesinio mokymo programas besimokančiųjų mokinių pasiekimams įvertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema.
20. Apie mokymosi pasiekimus ugdymo procese tėvai (globėjai) informuojami pasiekimų ar pažymių knygelėse, klasių tėvų (globėjų) susirinkimų metu ir nerečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Papildoma informacija tėvams siunčiama raštu, registruotu laišku.
21. 2008 m. birželio 26 d. posėdyje Mokytojų taryba patvirtino sprendimus dėl:
21.1. lietuvių ir užsienio kalbų, solfedžio ir harmonijos dalykų išlyginamojo kurso modulių, skirtų dalykų programų skirtumų likvidavimui, atsiskaitymo kas pusmetį;
21.2. papildomų darbų, gavus neigiamą metinį įvertinimą, skyrimo, atlikimo  2009 m. birželio mėnesį ir  atsiskaitymo už juos iki 2009 m. birželio 20 d.;
21.3.žmogaus saugos (civilinės saugos, priešgaisrinės saugos ir saugaus eismo mokymo) pradinio ugdymo programoje integravimo į pasaulio pažinimo ugdymo turinį;
21.4. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos 5-8 klasėse:
21.4.1. siūlomų bendrojo lavinimo dalykų ir dalykų modulių - informatikos, II užsienio kalbos ir geografijos dalykų, matematikos išlyginamojo kurso, istorijos, lietuvių ir užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų) dalykų modulių;
21.4.2 siūlomų meninio ugdymo dalykų ir dalykų modulių - bendrojo fortepijono, akompanimento, kamerinio ansamblio, vargonų, dirigavimo, dainavimo, kompozicijos, improvizacijos, mušamųjų instrumentų dalykų, solfedžio, elementariosios muzikos teorijos, harmonijos, muzikos istorijos (išlyginamojo kurso), pučiamųjų instrumentų dalykų modulių;
21.5. intensyviojo pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos individualių meninio ugdymo dalykų mokymo;
21.6. Neformalaus ugdymo organizavimo būdų ir valandų skyrimo neformalaus ugdymo programoms (žr.23 punktą);
21.7 ugdomosios nepamokinės, veiklos organizavimo būdų ir priemonių - pažintinių, mokomųjų ekskursijų organizavimo, edukacinių projektų temų bei kitų mokytojų teikiamų projektų;
21.8. metinės veiklos planų, vidaus audito, jo organizavimo būdų.
22. Mokymo plane numatytos neformalaus ugdymo valandos naudojamos atskirai bendrojo lavinimo, muzikos, dailės ir baleto skyrių mokinių poreikiams tenkinti.
23. Neformalaus ugdymo valandos skiriamos:
23.1. mokiniams, vėliau įstojusiems į Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, kad galėtų likviduoti esamą  atsilikimą;
23.2. specifinių meninių poreikių tenkinimui - mokinių gebėjimų, meninės veiklos, jos organizavimo įgūdžių plėtojimui bei kitai meninei raiškai.
24. Neformalaus ugdymo pamokos įrašomos į neformalaus ugdymo tvarkaraštį.
25. Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos pagilintam dalykų mokymui, mobiliosioms dalyko mokymo grupėms, pasirenkamiesiems dalykams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, itin gabiems mokiniams, dalyvaujantiems aktyvioje meninėje veikloje, diferencijuotam ugdymui, projektinei veiklai.
26. Dalykų ir kitų veiklos sričių teminiai planai bei programos, mokomųjų bei papildomojo ugdymo dalykų individualios programos derinami ir tvirtinami vadovaujantis Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta tvarka.
27. Klasių komplektų skaičius patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-707. Klasės jungiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr.746 (Žin., 2004, Nr.95-3510) ir 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 257 (Žin., 2008, Nr.37-1337)  nustatyta tvarka.

 
III. Ugdymo proceso organizavimas

 
28. Mokykloje bendrojo lavinimo ir meninio ugdymo dalykai yra neatsiejami ir sudaro vientisą ugdymo sistemą.

29. Ugdymo dalykų mokiniai mokosi penkiuose skyriuose: bendrojo lavinimo, muzikos, dailės, baleto ir neakivaizdinio ugdymo. Į skyrius priimama vadovaujantis Nacionalinės mokyklos nuostatais ir Priėmimo į Nacionalinę mokyklą tvarkos aprašu, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro.

30. Ugdymo procesas organizuojamas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos bendruosiuose ugdymo planuose apibrėžtus principus, vadovaujantis mokyklos nuostatais ir atsižvelgiant į mokyklos meninio ugdymo proceso ypatumus.

31. Ugdomąją veiklą Mokykloje sudaro pamokos, koncertinė, sceninė, parodinė praktika, projektinis darbas, edukacinės bei prevencinės programos, individualios ir grupinės konsultacijos bei kita planuojama nepamokinė veikla.

32. Mokytojai ir koncertmeisteriai ugdomąją veiklą fiksuoja Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio bendrojo lavinimo ir meninio ugdymo dalykų dienynuose nuo rugsėjo 1d. iki mokslo metų pabaigos.

33. Vadovaujantis Vidurinio mokymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d., įsakymu Nr. ISAK-1387, baleto skyriaus mokinys, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programą, vietoj bendrojo lavinimo branduolio privalomo meninio, technologinio ugdymo dalyko gali rinktis profesinio mokymo dalykus.

34. Meno sritis (baletas, dailė, muzika) ir meninė specializacija pasirenkami nuo 1-osios klasės, tačiau mokiniams ir jų tėvams (globėjams) prašant, ir metodinėms komisijoms pritarus, galima keisti pasirinktą meninę specializaciją ar meno sritį.

35. Pasirinkta meninė specializacija apsprendžia meninio ugdymo dalykų skaičių.

36. Baigus pradinio ir meninio ugdymo programą bei išlaikiusiems meninio ugdymo dalykų pasiekimų patikrinimus, išduodamas pradinio išsilavinimo pažymėjimas.

37. Baigus pagrindinio ir meninio ugdymo programos pirmąją dalį ir išlaikiusiems meninio ugdymo pasiekimų patikrinimus, išduodamas pažymėjimas.

38. Baigus pagrindinio ir meninio ugdymo programą bei išlaikiusiems pasiekimų patikrinimus, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas.

39. Baigus vidurinio ir meninio ugdymo programą išduodamas Brandos atestatas ir brandos atestato priedas.

40. Baleto skyriaus mokiniams, išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminus ir apgynusiems diplominį darbą išduodamas profesinio mokymo diplomas ir diplomo priedas bei suteikiama baleto artisto profesinė kvalifikacija.

41. Meninių dalykų įvertinimas įrašomas į pradinio ir pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, pažymą apie mokymąsi, brandos atestatą ir jo priedus; baleto skyriuje - profesijos diplomą.

42. Išklausytų neformalaus ugdymo dalykų kursai ir gauti įvertinimai įrašomi į pažymas apie mokymąsi.

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos gabių menui vaikų ir moksleivių paieškos programa.

Gabių menui vaikų ir moksleivių paieška vykdoma sistemingai. Ši sistema funkcionuoja visoje Lietuvoje ir apima visas švietimo ugdymo grandis. Ji sudaro galimybę gabiems menui vaikams tobulinti savo gebėjimus, siekti jų sklaidos. Sistemą sudaro skirtingi kanalai: gabių menui vaikų ir moksleivių paieška, galimybė mokytis neakivaizdiniame skyriuje.

Gabių menui vaikų paieška

Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla įvairiomis programomis - koncertais, parodomis, spektakliais - vykdo meno sklaidos procesą. Svarbią vietą gabių vaikų paieškoje užima darbas su tėvais, čia pasitelkiamos įvairios formos - pokalbiai, lankymasis pamokose, koncertuose, perklausose. Supažindinama su gyvenimo ir darbo sąlygomis, organizuojamos atvirų durų dienos. Tėvų apsisprendimui didelę reikšmę turi Mini Mūzos mokyklėlė, kuri padeda tėvams susivokti menų labirintuose, o taip pat atskleidžia vaiko gabumus bei spragas. Mokyklėje dirbama pagal specialias menų mokyklos parengtas priešmokyklinio ugdymo programas. Jos padeda tėvams, vaikams ar mokiniams apsispręsti, kokį kelią rinktis, joje taikomas grupinis bei individualus darbas.

                Gabių menui moksleivių paieška

Norint nustatyti vaiko gabumus ir gebėjimus, organizuojami kasmetiniai konkursai, festivaliai, parodos visoje šalyje. Tokiu būdu vyksta meninių gabumų sklaida, gabiausieji sulaukia kvietimo mokytis Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Lankantys papildomojo ugdymo grupes, bei neakivaizdinį skyrių turi galimybę mokytis pagal menų mokyklos meninio ugdymo programas, o vėliau stoti į mokyklą mokytis toliau.

Itin svarbus mokinio talento sklaidai yra individualus ugdymo planas, teikiantis minimaliu laiku pasiekti teigiamų rezultatų, taip pat moksleiviai gali dalyvauti įvairioje menų sintezės projektų sklaidoje.

Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla nuolat rengia parodas, koncertines programas, kurias pristato kituose Lietuvos miestuose. Remdamasi vietinių pedagogų rekomendacijomis, rengia gabių vaikų atrankas šalies regionuose, tad žinios apie jaunuosius talentus nuolat kaupiamos ir tikslinamos. Gabiausieji moksleiviai kviečiami į bendras parodas, spektaklius, koncertus. Ši programa leidžia tobulėti ir šalies pedagogams – jie supažindinami su naujomis programomis, dalyvauja perklausose, peržiūrose ir t.t. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos kvalifikacijos tobulinimo centras konsultuoja meno specialistus, organizuoja seminarus, kuriuos neretai veda užsienio lektoriai. Pedagogai supažindinami su būsimų konkursų, festivalių nuostatais, jie dalyvauja diskusijose, teikia pasiūlymus.

Išsamią ir sistemingą programą mokykloje  taip pat vykdo Gabių vaikų centras (žr. Gabių vaikų centras).

Priėmimo į Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą tvarkos aprašas

 I. Bendrosios nuostatos 

1. Šiame apraše pateikti priėmimo į Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą (toliau – Mokyklą) kriterijai ir tvarka.

2. Mokyklos steigėjas Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510), kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. nustato, o iki spalio 1 d. patikslina Mokyklos klasių komplektų skaičių pagal vykdomas pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio, vidurinio ir meninio bei baleto artisto profesinio rengimo programas.

3. Vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr.95-3509), priėmimui į Mokyklą aptarnavimo teritorija nenustatoma.

4. Į Mokyklą priimami itin gabūs menui mokiniai mokytis pagal pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio, vidurinio ir meninio bei baleto artisto profesinio mokymo programas, atitinkantys šiame apraše apibrėžtus priėmimo kriterijus ir išlaikę stojamuosius egzaminus. Baleto artisto mokymo programa Mokyklos I-IV gimnazijinėse klasėse vykdoma integruotai su pagrindinio ir meninio ugdymo ir vidurinio ir meninio ugdymo programomis.

5. Stojantysis gali pasirinkti mokymo formą – dieninę arba neakivaizdinę:

5.1. dienine mokymo forma mokoma vientisą ugdymo turinį sudarančių bendrojo lavinimo ir meninio ugdymo dalykų pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą mokyklos ugdymo planą, Mokyklos direktoriaus patvirtintus individualius ugdymo planus bei individualias dalykų mokymo programas;

5.2. neakivaizdinis mokymasis yra sudėtinė pradinio ir meninio ugdymo programos bei pagrindinio ir meninio ugdymo programos dalis. Jis taikomas muzikos, dailės ir baleto specializaciją pasirinkusiems mokiniams, dėl vienų ar kitų priežasčių negalintiems mokytis Mokykloje;

5.3. neakivaizdinio mokymo forma gali būti taikoma tiems Mokyklos mokiniams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių laikinai turi išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau ateityje ketina tęsti mokslus Mokykloje.

6. Priėmimas vykdomas į vieną iš meninių specializacijų - muzikos, dailės, baleto:

6.1. muzikos ir dailės skyriuose priėmimas gali būti vykdomas į visas pradinio, pagrindinio ugdymo bei vidurinio ugdymo klases, jei stojantysis bendruoju ir meniniu pasirengimu atitinka tai klasei keliamus reikalavimus;

6.2. baleto skyriuje priėmimas gali būti vykdomas į visas pradinio (1-4) ir pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8) klases;

6.3. priimamų asmenų skaičių į muzikos, dailės ir baleto skyrius Mokykla nustato kiekvienais metais atsižvelgdama į savo galimybes ir esamą mokinių skaičių klasėse.

6.5. neakivaizdinio mokymo formą gali pasirinkti itin gabūs menui mokiniai, besimokantys kitose Lietuvos ar užsienio bendrojo lavinimo mokyklos 1-10 klasėje.

7. Priimtiems į Mokyklą mokiniams, gyvenantiems ne Vilniaus mieste, gali būti suteikiamas Mokyklos bendrabutis.

 
II. Priėmimo kriterijai ir tvarka 

8. Į Mokyklą priimama mokytis pagal pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio, vidurinio ir meninio bei baleto artisto profesinio mokymo programas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 46-1526) bei šio aprašo kriterijais.

9. Priimami vaikai gyvenantys Lietuvoje, itin gabūs muzikai, dailei arba baletui, ir išlaikę stojamuosius egzaminus.

10. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikai nemokantys lietuvių kalbos, mokytis priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 109-3991), pagal pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio, vidurinio ir meninio ugdymo programas bei baleto artisto profesinio mokymo programą, jei atitinka stojantiesiems keliamus reikalavimus ir išlaiko stojamuosius egzaminus.

11. Mokytis pagal baleto artisto profesinio mokymo programą priimami mokiniai baigę pagrindinio ir meninio ugdymo I-ojo koncentro programos baleto specializaciją ir gavę atrankos komisijos rekomendaciją tęsti mokymąsi Mokykloje.

12. Taikomi šie priėmimo kriterijai:

12.1. į muzikos skyrių - muzikinė klausa ir atmintis, ritmo pojūtis, koordinacija, sveikatos būklė.

12.2. į dailės skyrių - sugebėjimas artikuliuotai perteikti aplinką, vizualinis-spalvinis, tūrinis-erdvinis suvokimas, sveikatos būklė.

12.3. Į baleto skyrių - sceninė išvaizda (kūno sudėjimas, kojų struktūra, nugaros forma, viso kūno proporcingumas, keltis, pėdos išlenkimas, verstumas, sąnarių lankstumas, žingsnis, šuolis, nugaros, stuburo lankstumas, sceniškumas), ritmo pojūtis, muzikalumas, artistiškumas, koordinacija, gebėjimas improvizuoti, sveikatos būklė.

13. Stojamųjų egzaminų metu mokinius vertina ir atrenka direktoriaus įsakymu skiriamos priėmimo komisijos. Komisijų sprendimai fiksuojami stojamųjų egzaminų protokoluose ir tvirtinami komisijos narių parašais. Galutinį priimtų mokinių sąrašą tvirtina mokyklos direktorius.

14. Į Mokyklos 1-ą klasę priimami 6-7 metų amžiaus vaikai, gabūs pasirinktai meno sričiai.

15. Stojant į 1-ją klasę tikrinami individualūs meniniai gabumai ir gebėjimai, bendras psichologinis pasirengimas mokyklai ir tinkamumas pasirinktam meniniam ugdymo dalykui.

16. Į vyresnes klases priimami mokiniai, jeigu jie bendruoju išsilavinimu, amžiumi bei meniniu pasirengimu atitinka konkrečios klasės reikalavimus.

17. Stojantieji į vyresnes klases laiko bendrojo išsilavinimo testą (išskyrus stojančiuosius į neakivaizdinį skyrių) ir pasirinkto meninio ugdymo dalyko egzaminus:

17.1. Stojantieji į muzikos skyrių laiko šiuos meninio ugdymo dalykų egzaminus - pagrindinio instrumento (arba dirigavimo), papildomo instrumento (fortepijono) ir muzikologijos dalykų (solfedžio, harmonijos, el. muzikos teorijos ir pan.);

17.2. Stojantieji į dailės skyrių pristato savo kūrybinių darbų aplanką (porfolio) ir laiko egzaminą, kurį sudaro piešimo, kompozicijos ir spalvinių gebėjimų patikrinimas.

17.3. Stojančiųjų į baleto skyrių egzaminą sudaro profesinių ir muzikinių duomenų patikrinimas.

18. Stojančiojo tinkamumui įvertinti Mokyklos direktoriaus įsakymu sudaroma stojamųjų egzaminų komisija.

19. Komisija formuojama vadovaujantis Mokykloje taikoma stojamųjų egzaminų tvarka (žr. 12-17 punktus).

20. Mokiniai priimami sudarius mokymo sutartį su Mokykla dviem egzemplioriais. Sutartys registruojamos:

20.1 Sutartis su mokiniais, pasirinkusiais dieninę mokymo formą sudaroma kiekvienai ugdymo programai atskirai (pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio, vidurinio ir meninio, baleto artisto profesinio mokymo programoms) ir galioja kol mokinys baigia ugdymo programą ar išvyksta mokytis kitur.

20.2. Mokinys, sėkmingai išlaikęs stojamuosius egzaminus ir pasirinkęs neakivaizdinę mokymo formą, su Mokykla sudaro mokymosi sutartį vieneriems metams.

21. Abu sutarties egzempliorius pasirašo Mokyklos direktorius ir kandidatas. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas kandidatui, kitas segamas į asmens bylą:

21.1 Už vaiką iki 14 metų sutartį pasirašo vienas iš tėvų (globėjų);

21.2. 14-16 metų vaikas sutartį pasirašo tik turėdamas tėvų (globėjų) raštišką sutikimą.

22. Sudarius sutartį, mokinys įtraukiamas į Mokinių duomenų bazę, formuojama jo asmens byla.

23. Per mokslo metus vaikai gali būti priimami į Mokyklą, jei atvyksta iš kitos mokymo įstaigos, kurioje mokėsi pagal pradinio ir muzikinio, pradinio ir dailės, pagrindinio ir muzikinio, pagrindinio ir dailės, vidurinio ir muzikinio, vidurinio ir dailės ir jų meninis ir bendras pasirengimas atitinka mokymo programų keliamus reikalavimus.

 
III. Priėmimo dokumentai

24. Stojamieji egzaminai organizuojami kiekvienų metų birželio mėnesį. Tikslios datos skelbiamos mokyklos internetiniame puslapyje bei kitose žiniasklaidos ir informacinėse priemonėse.

25. Dokumentai priimami ir registruojami Nacionalinės Mikalojaus Konstantino menų mokyklos raštinėje, T.Kosciuškos gatvė, Nr. 11, Vilniuje. Dokumentai baigiami registruoti likus vienai dienai iki stojamųjų egzaminų dienos.

26. Stojantieji pateikia šiuos dokumentus:

26.1 prašymą mokyklos direktoriaus vardu;

26.2 gimimo liudijimo kopiją;

26.3 sveikatos pažymą;

26.4 pažymą apie mokslą bendrojo lavinimo mokykloje.

27. Kandidatas nepateikęs visų dokumentų iki nurodytos datos, neįtraukiamas į stojančiųjų sąrašus, t.y. stojamuosiuose egzaminuose kandidatas nedalyvauja.

28. Prašymai registruojami Prašymų dėl priėmimo registracijos knygoje.

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos ir moksleivio sutartis

 I. Bendrosios nuostatos

 1. Ši sutartis nustato moksleivio ugdymo, mokymosi sąlygas ir tvarką, kurios privalo laikytis abi sutartį pasirašiusios šalys.

2. Moksleivis mokosi pagal Mokyklos parengtus ir nustatyta tvarka patvirtintus pradinio, pagrindinio, vidurinio, papildomo ar profesinio ugdymo planus ir programas. Bendrojo ir meninio ugdymo dalykai yra neatsiejami ir sudaro vientisą ugdymo sistemą.

3. Moksleiviui gali būti taikoma individuali meninių disciplinų programa, parengta pagal Mokyklos individualias ugdymo programas ir kriterijus.

4. Išbraukti moksleivį iš moksleivių sąrašų galima vadovaujantis Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos nuostatais.

5. Moksleivių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami pusmečiais.

6. Į aukštesnę klasę keliami moksleiviai, turintys tik patenkinamus visų dalykų metinius įvertinimus.

7. Jei moksleivis turi nepatenkinamus metinius įvertinimus, jam skiriami papildomi darbai (ne daugiau kaip 3 dalykų), kuriuos privalu išlaikyti Mokyklos nustatytu laiku.

8. Neatlikęs papildomų darbų arba turintis neigiamus metinius įvertinimus moksleivis praranda teisę kartoti kursą (išskyrus ligos atvejį, kurį patvirtina gydytojų komisija).

9. Moksleivių kūrybiniai darbai, atlikti specialybės pamokų metu, per konkursus, praktikas bei plenerus, komisijos atrinkti į metodinius fondus, tampa Mokyklos nuosavybe.

10. Baleto skyriaus moksleiviams, gavusiems brandos atestatą ir išlaikiusiems specialybinių dalykų egzaminus gerais ir labai gerais pažymiais, metodinei komisijai rekomendavus, mokslas gali būti tęsiamas dar vienerius metus ir išlaikius kvalifikacinius egzaminus, apgynus diplominį darbą, gali būti suteikiama baleto artisto kvalifikacija.

11. Dailės skyriuje 6,7,8,9,11 klasėse mokslo metai baigiami mokomąja vasaros praktika, kurią finansuoja tėvai.

11.1 Dailės skyriuje moksleiviai, išėję bendrąjį meninio ugdymo kursą, nuo 11 klasės mokosi šiose specialybinėse grupėse: tapybos, grafikos, skulptūros, dizaino. Grupės formuojamos įvertinus kiekvieno moksleivio mokymosi rezultatus ir rekomendavus metodinėms komisijoms.

12. Baigus Mokyklos 4, 8 ir 10 klases, vykdoma konkursinė moksleivių atranka, vertinant bendrojo ir meninio ugdymo brandą . Moksleiviams, neatitinkantiems keliamų reikalavimų, siūloma pereiti į kitą ugdymo įstaigą. 

II. Mokyklos įsipareigojimai

13. Mokykla įsipareigoja:

13.1 sudaryti moksleiviui tinkamas sąlygas vykdyti ugdymo programą, atitinkančią mokymosi krypties turinį, pobūdį ir praktinio taikymo galimybes;
13.2 užtikrinti bendrojo ir meninio ugdymo išsilavinimą, atitinkantį valstybinius standartus;
13.3 moksleiviui, baigusiam Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos pradinio, pagrindinio, vidurinio, profesinio mokymo programas, išduoti šių programų baigimą patvirtinantį dokumentą;
13.4 moksleivį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Vilniaus miesto ribose, pagal tėvų arba globėjų prašymą Mokyklos tarybos sprendimu priimti gyventi į internatinį bendrabutį;
13.5 moksleivius, nesilaikančius internatinio bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės (dienos režimo bei higienos reikalavimų), šalinti iš internatinio bendrabučio;
13.6  vykdyti kitus įsipareigojimus, nustatytus Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos nuostatuose ir kituose Mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose.

 III. Moksleivio teisės ir pareigos

 14. Moksleivis įsipareigoja:

14.1 gerbti Lietuvos valstybę, jos simbolius, istoriją ir kultūrą;
14.2 laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Mokyklos nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių, bendrųjų reikalavimų moksleiviams.
14.3 sąžiningai mokytis pagal patvirtintą ugdymo programą ir pasinaudoti mokykloje sudaromomis sąlygomis saviugdai;
14.4 budėti mokyklos patalpose. Budinčių moksleivių pareigos pateiktos moksleivių elgesio taisyklėse;
14.5 pamokų laiku (8.30 – 16.55) vilkėti pilną mokyklos uniformą, kuri visada būtų švari ir tvarkinga. Papildomi aksesuarai nepriimtini;
14.6 jei nešioja, tai nešioti vieną porą klasikinių formų auskarų, ne didesnių kaip 0.5 cm., kabantys – nepriimtini. Dėvint uniformas auskarai matomose  netradicinėse vietose (nosyje, lūpoje ir t.t.) – draudžiami;
14.7  pamokų metu  mobilaus ryšio telefonai privalo būti išjungti. Jais naudotis pamokų metu griežtai draudžiama;
14.8 saugoti moksleivio pažymėjimą, nes jį pametus ar kitaip praradus už naujo pažymėjimo išdavimą turi būti sumokėti nustatyti vienkartinio dydžio mokesčiai;
14.9 tausoti Mokyklos turtą, taupiai naudoti energetinius išteklius;
15. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų, nesilaikantys moksleivių elgesio taisyklių, gali būti šalinami iš Mokyklos.
16. Moksleivis turi teisę:
16.1 įgyti Mokykloje teikiamą valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą ir, baigę ją, gauti pradinės, pagrindinės Mokyklos baigimo pažymėjimus, brandos atestatą, profesijos diplomą;
16.2 nustatyta tvarka naudotis Mokyklos vadovėliais, biblioteka, muzikos instrumentais, sporto sale, atitinkamais kabinetais saviruošai;
16.3 dalyvauti Mokyklos savivaldoje.

 IV Moksleivio tėvų teisės ir pareigos

17. Moksleivio tėvai įsipareigoja:

17.1 aprūpinti moksleivį priemonėmis, medžiagomis, specialia apranga, avalyne ir instrumentais, reikalingais ugdymo procesui;
17.2 aprūpinti moksleivį Mokyklos nustatyto pavyzdžio uniforma;
17.3 informuoti klasės ir internatinio bendrabučio auklėtojus, individualių disciplinų mokytojus apie moksleivio ligą, neatvykimą į Mokyklą, socialines bei psichologines problemas;
17.4 dalyvauti tėvų susirinkimuose;
17.5 atsakyti už moksleivio padarytą Mokyklai materialinę žalą;
17.6 pasiimti moksleivį iš internatinio bendrabučio pasibaigus mokslo metams ir moksleivių atostogų metu.
18. Moksleivio tėvai turi teisę:
18.1 reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis ir meninis ugdymas;
18.2 gauti informaciją  apie Mokyklos darbo formas, moksleivio mokymąsi, elgesį;
18.3 dalyvauti Mokyklos savivaldoje;
18.4 kreiptis su pasiūlymais ir prašymais;
18.5 jungtis į klasių ir Mokyklos tėvų komitetus.

 V Baigiamosios nuostatos

19. Moksleivis (jo tėvai) turi teisę nutraukti šią sutartį išstodamas iš Mokyklos.
20. Sutartis taip pat gali būti nutraukta nustatyta tvarka, pašalinus moksleivį iš Mokyklos, jeigu jis:
20.1 šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, Mokyklos nuostatus ar sistemingai pažeidinėja vidaus tvarką reglamentuojančius teisės aktus;
20.2 per pusmetį be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę visų užsiėmimų;
20.3 mokslo metų pabaigoje turi bent vieną nepatenkinamą įvertinimą.
21. Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius įteikiamas moksleiviui (jo tėvams), kitas saugomas moksleivio asmens byloje.
22. Sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ją pasirašo abi šalys.
23. Sutartis pasibaigia:
23.1 išdavus moksleiviui pradinės, pagrindinės Mokyklos baigimo pažymėjimą, brandos atestatą, profesijos diplomą;
23.2  moksleiviui nepraėjus konkursinės atrankos 4, 8 ar 10 klasėje.
23.3 šios sutarties 19 ir 20 punktuose numatytais pagrindais ją nutraukus.
24.Tarp šalių kilę ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.