Kiekvieną pavasarį Minimūzos auklėtiniai pasitinka šventiniu koncertu. Čia  4-6 metų vaikai dainuoja, groja instrumentais, šoka, piešia. Palaipsniui jų gretose aiškėja gabiausieji, ateisiantys į pirmą Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos klasę.  Šių metų kovo mėnesio 12 dieną koncerte skambėjo prancūzų kompozitoriaus  C. Saint-Saënso ,,Žvėrių karnavalas”, jame dalyvavo menų mokyklos mokiniai ir Minimūzos vaikučiai. Salė susidomėjusi klausėsi populiaraus kūrinio - programinės muzikos, garsais piešiančios žvėrių portretus, palydimos rimtų ir linksmų apibūdinimų, kuriuos pristatė nuostabūs vedėjai  - trečiokai Saulė Rašimaitė ir Laurynas Kanevičius.
Išraiškingai griežė mokyklos instrumentinis ansamblis  su solistais, diriguojamas Martyno Staškaus. Muziką papildė 4c kl. moksleivių (mokytoja Giedrė Zaščižinskaitė) ir Minimūzos vaikų (mokytojai Olga Kraujelienė,  Miša Levinas) baletinės miniatiūros.
Programos pabaigoje skambėjo darniai dainininkų (vadovė Saulė Kriščiūnaitė) atlikta prancūzų  daina ,,Kai buvau piemenėlis ‘‘.
Prieš ir po koncerto  teatro foje spalvingi, nuotaikingi vaikų piešiniai kvietė grožėtis karalium Liūtu ir visa žvėrių karalija.
Koncerto sumanytoja ir vadovė  Zina Puišienė sutartinai su visais mokytojais, sujungusi muziką, šokį, dailę, dovanojo žiūrovams puikų šventinį vakarą.                                               
                                                                                                 Audra Jakimavičienė

 [ NUOTRAUKŲ GALERIJA ]

(Apie šio orkestro gastroles informavo internetiniai dienraščiai, Lietuvos televizijos laida "Panorama", Anykščių, Mažeikių, Klaipėdos laikraščiai, radijo laida "Ryto garsai" , Klasikos programos laidoje "Ryto allegro" buvo transliuoti interviu, reportažai šia tema.)

Šokio teatre - istorinis spektaklis Leo Delibes'o baletas „Kopelija“

Helmutas Šabasevičius

Spektaklį, kurio premjera įvyko kovo 28 ir 29 d., pastatė vyresniosios kartos Lietuvos choreografas Vytautas Brazdylis. Tai rūpestingai restauruota 1983 m. pastatyto ir apie du dešimtmečius sėkmingai rodyto baleto redakcija, atgaivinusi Lietuvos kultūros paveldo statuso nusipelniusią choreografiją ir stilingus jau mirusio estų scenografo Eldoro Renterio (1925-2007) kostiumus bei dekoracijas, kurios derėjo naujoje erdvėje lyg jai sukurtos. 

XX a. devintajame dešimtmetyje didžiulio dėmesio sulaukusi originali V. Brazdylio „Kopelijos“ versija buvo puikiai įvertinta ne tik Lietuvos, bei ir kitų kraštų žiūrovų ir profesionalų: puikių atsiliepimų sulaukė gastrolėse Maskvos, Varšuvos didžiuosiuose teatruose, įvertinta Busros festivalio Sirijoje Didžiuoju prizu, rodyta Graikijoje, Švedijoje ir kitur. Spektaklio sėkmę lėmė įdomi libreto redakcija, muzikali, ypač stilinga klasikinio baleto leksika paremta choreografija, ryškūs to meto Lietuvos baleto solistų vaidmenys. 

Visos šios „Kopelijos“ savybės sėkmingai atgaivintos ir naujajame pastatyme. Nuo daugelio „Kopelijos“ redakcijų V. Brazdylio spektaklis pirmiausiai skiriasi tuo, kad didelė reikšmė čia tenka antraštiniam personažui - automatų meistro Kopelijaus sumeistruotai mechaninei lėlei Kopelijai. Kitose spektaklio redakcijose tai antraeilis personažas, lėlė, kurios drabužiais apsirengusi Svanilda komiškomis mizanscenomis tyčiojasi iš automatų meistro. Pirmajame V. Brazdylio spektaklio veiksme dramaturginė spektaklio intriga mezgama Franco ir Svanildos sužadėtuvių fone - nepaisant savo išrinktajai įteikto žiedo, Francas nepaliauja žvalgytis į paslaptingą lėlių meistro dirbtuvės lange sėdinčios merginos siluetą; kartu su bičiuliais įsigavęs į dirbtuvę, Kopelijaus pasiūlyto gėrimo apsvaigintas, jis regi atgyjančią savo svajonę, bet gėrimo galioms išsisklaidžius suvokia, kad vizija tebuvo meistriškai sukonstruotas automatas, kuris besisukdamas lūžta pusiau. Kartu su Franco draugais į Kopelijaus dirbtuvę atskubėjusi Svanilda atleidžia sužadėtiniui, ir spektaklis baigiasi šventiškomis vestuvėmis, kuriose dalyvauja ir Kopelijus su sutaisyta lėle. 

V. Brazdylio spektaklyje šie siužeto vingiai perteikiami aiškiai ir suprantamai, įsiklausant į muzikos nuotaiką, pasitelkiant senųjų baletų pantomimos iškalbą, daug dėmesio skiriant choreografijai, kuri charakterizuoja spektaklio personažus, o grupiniai šokiai sukuria spalvingą plastinį foną. Išsaugojęs pirmojo savo spektaklio choreografiją, V. Brazdylis dar sukūrė nuotaikingą čardašą, kurį pirmajame veiksme atlieka trisdešimt mažesniųjų Baleto skyriaus klasių auklėtinių, o antrajame veiksme Kopelijaus dirbtuvę papildė įdomiai surežisuota lėlių scena: pasitelkęs apšvietimą ir kostiumus, choreografas siekė sukurti dinamišką atgyjančių lėlių dalių - kojų, rankų, torsų, galvų, užpildančių visą scenos erdvę, - įspūdį. 

Naujajame spektaklyje dalyvauja ne tik Baleto skyriaus mokiniai, bet ir paskutiniųjų metų absolventai. Peržiūroje ir abiejose spektaklio premjerose Francą šoko Gediminas Bubelis, baigęs M.K. Čiurlionio mokyklą pernai ir priimtas į nacionalinę baleto trupę. Tiek artistiniu, tiek choreografijos įprasminimo požiūriu ypač sėkminga buvo antroji premjera, kurioje šokėjas parodė ir savo technines galimybes - aukštus šuolius, tikslius sukinius, - ir pakankamai organiškus vaidybinius sugebėjimus. Franco vaidmenį taip pat parengė Andrius Butkys, kuris pasirodys kituose „Kopelijos“ spektakliuose. Svanildą peržiūroje ir pirmojoje premjeroje šoko būsimoji Baleto skyriaus absolventė Margarita Simonova - ji sukūrė šiltą paprastos merginos paveikslą ir gana gerai susidorojo su nelengva choreografine partija. Puikiai Kopelijos paveikslą įkūnijo dešimtokė Grytė Dirmaitė, šokusi spektaklio peržiūroje ir pirmojoje premjeroje - kreipė dėmesį ir nuosekliai kuriamu mechaninės lėlės įvaizdžiu, ir grakščia šokio forma, išbaigtomis pozomis, grakščiomis linijomis, tiksliais sukiniais. Julija Turkina, lengvai, su nuotaika šokusi kartu su Franco ir Svanildos draugais pirmuosiuose spektakliuose, antrojoje premjeroje sukūrė Kopeliją - nors antrajame veiksme jos šokiams pristigo išbaigtumo ir tikslumo, tačiau trečiajame ir variaciją, ir baigiamosios šokių siuitos sceną šokėja atliko tvirtai ir grakščiai. 

Pasitelkęs iškalbingus ir muzikalius gestus, Kopelijų vaidino Marius Miliauskas - tiek jo veido išraiškos, tiek judesiai perteikė azartišką lėlių meistro paveikslą, papildytą gyvomis, komiškomis detalėmis.

Antrojoje „Kopelijos“ premjeroje Svanildą šoko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Živilė Baikštytė. Jos sukurtas paveikslas - gija, jungianti ankstesnįjį šio baleto pastatymą ir iš naujo prasidedantį jo gyvenimą. Patyrusios balerinos vaidmuo - puiki artistiškumo, sceninės etikos pamoka jauniesiems šokėjams, tarp kurių šokio lengvumu, gražiomis linijomis jau dabar išsiskiria tryliktokai Vaida Šniūrevičiūtė, Vojtechas Žuromskas ir kiti, kuriuos spektakliui parengė pedagogai repetitoriai Aušra Bagdzevičienė, Gražina Dautartienė, Audronė Domeikienė, Marina Levickienė, Giedrė Tauskuvienė, Beatričė Tomaševičienė, Aleksandras Semionovas, Petras Skirmantas, Edvardas Smalakys. 

Pirmieji „Kopelijos“ spektakliai šokio teatre sulaukė nemažai žiūrovų. Įdomu bus sekti šio naujo šokio meno židinio veiklos pulsą. Kad jis būtų dar intensyvesnis, galėtų prisidėti ir būtini spektaklio aksesuarai - programėlės ir afišos, kurios „Kopelijos“ atveju kelia abejonių. Šiuose leidiniuose spektaklį „įvaizdino“ M.K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių sukurtų lėlių fotografijos - išradingi, spalvingi kūrinėliai vis dėlto klaidingai informuoja ir apie spektaklio žanrą, ir apie jo stilistiką - kažin ar spektakliu jie sudomins tuos, kurie scenoje trokšta išvysti nuotaikingą romantinį baletą.

„7 meno dienos“
   2009 04 03

Legendinis Leo Delibes baletas "KOPELIJA" sugrįžta į sceną 

Kovo 28, 29 dienomis 19 val. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus Mokomojo šokio teatre (T.Kosciuškos 11) įvyks Leo Delibes baleto "Kopelija" premjera.

Trijų veiksmų romantinį baletą (Ch. Nuitter ir A. Saint-Leon libretas, V. Brazdylio redakcija) sukūrė choreografas-statytojas Vytautas Brazdylis, dailininkas  Eldoras Renteris.
Atlikėjai - Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai,
juos parengė mokyklos mokytojai - repetitoriai. 

„Kopelija" - pirmasis Lietuvos baleto pastatymas, jo premjera įvyko 1925 m. gruodžio 4 d. (baletmeisteris P. Petrovas). Ši data ženklina mūsų teatro baleto trupės savarankiškos veiklos pradžią. Vėliau "Kopelija", pastatyta buvusio žinomos S. Diagilevo trupės nario N. Zverevo, 1935 m. buvo rodoma Monte Karle ir Londone („Alhambros" teatre). Spektaklis vėl buvo atnaujintas 1954 m. ir 1970 m., M. K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus iniciatyva. 

1980 m. "Kopeliją" naujam  gyvenimui prikėlė baletmeisteris V. Brazdylis, (spektaklio dirigentas V. Viržonis, dailininkas H. Ciparis, kostiumus ir dekoracijas vėliau naujai įprasmino E. Renteris). Pastarojo dailininko linksmos dekoracijos ir spalvingi šokėjų kostiumai sutapo su choreografo sumanyta vizija - žaismingai pasakoti apie žmogaus bandymus sukurti robotus. V. Brazdylio "Kopelija" - vienas ryškiausių choreografijos pavyzdžių, kuriame kūrybinga klasikinio baleto interpretacija persipina su vertingiausiais tradiciniais šios meno krypties bruožais. Pramoga ir meniniai tikslai čia suranda optimaliausią sprendimą. Ch. Nuitter librete, parašytame pagal E.T.A. Hoffmano pasaką, gausu alegorinių ir buitinių siužeto vingių, kuriuos V. Brazdylis tarsi ištiesino, supriešindamas tipišką romantiniam repertuarui realaus ir nerealaus pasaulio konfliktą, išryškindamas tikrų galimybių ir mūsų fantazijose užgimstančių fantomų nesutarimus. 

Į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus Mokomojo teatro sceną sugrįžta tas pats, kažkada žiūrovus džiuginęs spektaklis, tačiau atnaujintas bei interpretuojamas jaunos baleto šokėjų kartos, užaugintos unikalioje šios mokymo įstaigos aplinkoje ir parengtos profesionalių pedagogų, kažkada ir Leo Delibes balete “Kopelija” sukūrusių ne vieną įsimintiną vaidmenį.

 ...............................................................................,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,

"Vakaro žinios"
 2009 03 05 

Tiek daug gerų, gražių, talentingų žmonių Lietuvoje stiebiasi į saulę. Bet kažkodėl dažniau ne juos pastebime. Susireikšminę žmonės diskutuoja, kuris pretendentas į Respublikos prezidentus blogesnis. Geriau pakalbėkime apie gražią ateitį. Šiandien "Vakaro žinios" kalba apie labai labai talentingą baleriną 16-metę vilnietę Grytę Dirmaitę.

Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje baleto specialybės jau penktus metus besimokanti Grytė ką tik grįžo iš Vokietijos sostinėje vykusio festivalio-konkurso "Tanzeolymp". Grįžo ne tuščiomis - ji pelnė aukso medalį, pakvietimą į šiemet Maskvoje vyksiantį tarptautinį baleto artistų konkursą.

Berlyne jai už nugaros liko daugiau nei penki šimtai įvairių pasaulio baleto šokėjų. Berlyne ji laimėjo studijas Štutgarto baleto mokykloje. Bet ji mokysis toliau čia, Lietuvoje. Nes čia patys geriausi dėstytojai.

Svajonėse - ne medaliai
Su tarptautinį pripažinimą pelniusia jaunąja balerina susitikome ankstyvą rytmetį M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, Baleto skyriuje. Čia Grytė su kitomis klasės merginomis uoliai mokosi daug jėgų atimančio baleto meno.
Ne tik mokyklos, bet ir visos Lietuvos pažiba tapusi Grytė veidrodžių karalystę primenančioje klasėje sukasi it plunksnelė. Smulkutė jaunoji balerina po kelias valandas trukusios pamokos neatrodo pavargusi. Kukli, nuolat besišypsanti G.Dirmaitė prisipažino, kad tokio puikaus tarptautinio įvertinimo tikrai nesitikėjo: "Džiaugiausi jau vien dėl to, kad galėjau dalyvauti tame festivalyje. O kai nuvykusi sužinojau, jog dar šoksiu ir finaliniame koncerte!.. Tai man jau buvo laimėjimas. Apie pagrindinį prizą net negalvojau."
Tačiau Grytė užsimena, kad jos tikslas nėra surinkti kuo daugiau medalių ar apdovanojimų. "Tiesiog noriu šokti Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kurio durys atsiveria tik patiems geriausiems baleto meistrams", - sako grakšti mergina, jau dabar Operos ir baleto teatre sušokusi vieną pagrindinių L.Vilkončiaus baleto "Piteris Penas" vaidmenų. Už tai Grytė net gavo Karalienės Mortos premiją. 

Atkalbinėjo nuo šokių
Nuo vaikystės apie balerinos puantus svajojusi Grytė prisimena, kaip artimieji ir draugai, sužinoję apie merginos ketinimus stoti į baleto mokyklą, bandė ją atkalbinėti. Esą jai balerinos gyvenimas būsiąs per sunkus. Tačiau vilnietė buvo atkakli ir užsispyrusi, - nepaisydama aplinkinių perspėjimų siekė užsibrėžto tikslo.
"Tėveliai nelabai daug žinojo apie balerinos profesiją. Jų darbas nesusijęs su menu. Tačiau šokti baletą buvo mano vaikystės svajonė. Tiesiog žinojau, kad būsiu balerina arba... širdies daktare, - šypsodamasi kalba G.Dirmaitė. - Bet tik įstojusi į baleto mokyklą supratau, koks sunkus yra balerinų "amatas". Kas sunkiausia? Laiko trūkumas. Laisvalaikio turime tikrai labai mažai. Susitikinėti su bičiuliais negalim sau leisti taip dažnai kaip kiti mūsų bendraamžiai. Tačiau mūsų mokykloje visi daug mokosi ir turi mažai laisvo laiko."
Pailginti parą mergina norėtų ne tik tam, kad turėtų kada pasimatyti su bičiuliais. Grytė mano, jog vertėtų dar daugiau laiko skirti baleto pamokoms, apsilankymams Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
"Tačiau grįžus namo ne visada užtenka jėgų net namų darbams paruošti. Tik krintu į lovą miegoti", - šypsosi ji. Tiesa, 16-metė yra labai stropi, gabi ir pačiais aukščiausiais balais besimokanti mokinė. 

Į Štutgartą neskuba
Tarptautinį įvertinimą pelniusi Grytė sako nejaučianti kitų klasės merginų pavydo.
"Mano klasė - labai draugiška, visada palaiko tiek išvykstant į konkursą, tiek iš jo grįžus. Man tik labai gaila, jog dėl mano pasirengimų konkursams ar pasirodymams mokytojai bendraklasėms skiria mažiau dėmesio", - atsidūsta G.Dirmaitė.Paklausta, ar ketina pasinaudoti proga studijuoti Štutgarto baleto mokykloje, Grytė kiek dvejoja. "Kol kas nesu apsisprendusi. Tariausi ir su tėveliais, ir su dėstytojais. Visų nuomonės skirtingos. Bet Lietuvoje baleto artistai parengiami geriau nei užsienyje. Artistai sulaukia daugiau dėmesio iš dėstytojų, su kiekvienu jų dirbama individualiai", - aiškina mergina. 

Edita MAŽELYTĖ

  2008 12 29
"Lietuvos žinios"

Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus diplomantai Kristina Gudžiūnaitė ir Voicechas Žuromskas gruodžio 3-17 dienomis dalyvavo Australijos baleto centro edukacinėje programoje. Australijoje vasara: tvieskia saulė, pučia permainingas okeano vėjas, kartais netikėtai palyja. Dabar - pačios ilgiausios metų dienos, kaip Lietuvoje švenčiant Jonines, tačiau ir čia artėja Kalėdos ir Naujieji metai. Pribloškia Sidnėjaus opera. Programa prasidėjo Australijos baleto mokykloje Melburne, kur Lietuvos ir Australijos moksleiviai, vadovaujami Australijos baleto mokyklos pedagogų, kartu atliko klasikinio šokio pamokas. Direktorė, buvusi Australijos baleto balerina Marylin Rowe pakvietė pažiūrėti choreografės Leigh Rowles pastatyto baleto "Spragtukas" repeticijų ir spektaklio. Balete dalyvauja 120 moksleivių, tai baigiamasis spektaklis prieš vasaros atostogas. Spektaklio choreografija išradinga, gerai pritaikyta pagal įvairaus amžiaus moksleivių galimybes. Puikiai parengti masiniai šokiai, solistų duetai bei solo. Antroji programos dalis vyko su Australijos baleto trupe Sidnėjaus operos rūmuose nuo gruodžio 7 iki 17 dienos. Patys rūmai, kurie pastatyti 1973 metais pagal danų architekto Joerno Utzono projektą, palieka pritrenkiamą įspūdį: jie lyg baltos burės iškilę virš vandens, puikiai dera su gamta ir senuoju Sidnėjaus tiltu. Beje, 2008 metų lapkričio 29 dieną sulaukęs 90 metų J.Utzonas mirė ir per jo atminimui surengtus renginius buvo pabrėžiama, kad architektas, suprojektavęs Sidnėjaus operą, dar gyvas būdamas pasistatė paminklą.

Sulaukė pasisekimo

K.Gudžiūnaitė ir V.Žuromskas klasikinio šokio trenažo pamokas atliko kartu su Australijos baleto trupe. Užsiėmimams vadovavo ir Davidas McAlisteris, kompanijos meno direktorius, buvęs baleto primarijus, kiti teatro pedagogai bei svečias iš Švedijos. Įdomu buvo bendrauti su D.McAlisteriu, prisiminti 1986 metus, kai jis šoko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Jaunieji baleto artistai nemažai repetavo, o gruodžio 10 dieną kartu su Australijos baleto trupės artistais šoko garsiojoje Sidnėjaus operos scenoje. Jie atliko pas de deux iš Frederico Chopino baleto "Silfidė". Edukacinės programos direktorius baleto solistas Colinas Peasley moksleivius pristatė kaip specialiai kviestus pasirodymo svečius. C.Peasley pabrėžė, kad ypač įdomu matyti šį pasirodymą, mat kitais metais "Silfidė" bus Australijos baleto repertuare. K.Gudžiūnaitė ir V.Žuromskas sulaukė didelio pasisekimo. Į spektaklį buvo atvykę Australijos lietuvių.

Prasidėjo vasaros atostogos

Gruodžio 17 dieną trupė parodė paskutinį spektaklį ir išėjo šešių savaičių vasaros atostogų. Australijos baleto trupė pusę sezono šoka Sidnėjaus operos rūmuose, pusę Melburno operos teatre. Anot pačių artistų, Sidnėjaus operos scena per maža ir nepatogi šokti: tik viena repeticijų salė, dalis orkestrinės pakišta po scena, dėl to didelius spektaklius, tokius kaip "Miegančioji gražuolė", atlieka du orkestrai. Vieną veiksmą groja vienas, kitą - kitas, mat muzikantai ilgiau pagroję nebegirdi patys savęs. Melburno operos teatro scena daug didesnė, yra kelios repeticijų salės ir jis patogesnis artistams. Nepaisant viso to, Sidnėjaus opera daro didžiulį įspūdį, o Melburno operos teatras toks, kokių daug pasaulyje.

Lietuvos baleto bičiulė

Šios programos įgyvendinimas - Ramonos Ratas-Zakarevičienės nuopelnas. 1949 metais R.Ratas-Zakarevičienė su tėvais atvyko į Australiją. 1956 metais baigė Aukštąją Karališkąją šokio akademiją, dirbo "The Elizabethan Thetre Opera Ballet Company", "Borovansky Ballet Company", o 1962 metais, įsikūrus Australijos "Ballet Company", buvo pakviesta dirbti baleto soliste. Kai 1964 metais į trupę atvyko baleto genijus Rudolfas Nurijevas, dirbo kartu su juo, pusę metų gastroliavo Anglijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, JAV. R.Ratas Australijos baleto trupėje šoko dešimt metų. Vėliau dėstė įvairiose baleto mokyklose, privačiose studijose, organizavo tėvo, garsaus dailininko Vaclovo Rato darbų parodas Australijoje ir JAV. 1989 metais pradėjo dirbti drabužių dizainere, savo kolekcijas sėkmingai pristatė Paryžiuje, Londone, Niujorke, Madride ir kitur. Įgyvendino ne vieną Australijos ir Lietuvos meno projektą. 1998 metais R.Ratas-Zakarevičius ir Jurgis Žalkauskas įsteigė Lietuvos baleto bičiulių draugiją, kuri šiuo metu švenčia savo dešimties metų sukaktį. Šių iškilmių proga buvo surengtas iškilmingas koncertas, kuriame dalyvaus folkloro ansamblis "Sutaras" iš Lietuvos, "Saduto" lietuviško folkloro grupė iš Londono, šokio teatro "Aura" solistė Lina Podziukaitė. Baleto šokėjams K.Gudžiūnaitei ir V.Žuromskui teko pagrindinis renginio krūvis. Išvakarėse šokėjai dalyvavo XXV Australijos lietuvių dienų kultūros ir sporto šventės atidaryme. Lietuvos baleto artistai Australijoje pasirodė pirmą kartą.

Petras Skirmantas 

Internetinis laikraštis "Balsas"
2008 12 11

"Baleto mūza pagerbta - atidarytas šokio teatras"
 Laikraštis "15min."
 Karina Ziminaitė
 2008 11 19

Antradienį Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, Vilniuje, iškilmingu jos auklėtinių koncertu buvo pažymėtas naujo baleto skyriaus priestato atidarymas. Jame įsikūrė mokomasis šokio teatras.
Šokio teatro atidarymo proga daug kalbama nebuvo. Svarbiausiu gražaus įvykio akcentu tapo menų mokyklos mokinių pasirodymai. Įvairaus amžiaus mokyklos auklėtiniai susirinkusius džiugino muzikos garsais. Naują sceną jaunieji atlikėjai išbandė grodami smuikais, fortepijonu, arfa ir kitais instrumentais.

Pastebėti talentai

Menų mokyklos vadovas Romualdas Kondrotas, kuriam šokio teatro atidarymas sutapo su gimtadienio švente, džiaugėsi pavykusiu dideliu projektu. „Dabar yra tik džiaugsmas, kad per labai trumpą laiką padarėme, tai, kuo pradžioje galbūt net nelabai tikėjome. Per 11 mėnesių pastatyti pastatą, sumontuoti įrangą, tai buvo rizikingas projektas“, – tvirtino M.K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius. Į šventinį šokio atidarymo koncertą vakar atvyko laikinai einantis krašto ministro pareigas Juozas Olekas, laikinai einantis švietimo ministro pareigas Algirdas Monkevičius, buvusi švietimo ministrė Roma Žakaitienė ir kiti garbūs svečiai.

A.Monkevičius savo sveikinimo kalboje džiaugėsi, kad M.K. Čiurlionio menų mokykla – visų mūzų gyvavimo vieta. „Jūs dar labiau garsinsite Lietuvą, be to, jau organizuojamas ir bendras projektas su Austrija, Vienos simfoniniu orkestru, kurį tikrai ne gėda pakviesti į štai tokią sceną. Turėdami naują erdvę, turėsime ir naujas galimybes“, – sakė A.Monkevičius ir dėkojo visiems sugebėjusiems sukurti Mokomojo šokio teatrą.

Tinka ne tik baletui

Šokio teatro viduje įrengta scena, šiuolaikiška garso, vaizdo, apšvietimo aparatūra, 400 sėdimų vietų žiūrovų salė, specializuota baleto artistams skirta danga, nesudėtinga dekoracijų keitimo technika. Tikimasi, kad atsiradus šiai naujai erdvei, joje savo idėjas galės įgyvendinti įvairūs menininkai – dailininkai, aktoriai, režisieriai, choreografai. Naujo baleto skyriaus priestato statybas rėmė Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Projekto vertė – 16 mln. Lt, jo autorius – architektas Rimas Valeckas.

Gimdo balerūnus ir balerinas

Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla – unikali mokymo įstaiga, rengianti baleto artistus. Baigusieji jos baleto skyrių ir išlaikiusieji egzaminus čia gauna ne tik vidurinio išsilavinimo atestatus, bet ir įgyja baleto artisto profesinę kvalifikaciją.

..................................................................................................................................................................

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokomojo šokio teatro atidarymo iškilmes taip pat komentuoja lapkričio mėn. 19 d. laikraštis "Vilniaus diena", internetiniai dienraščiai; lapkričio mėn. 18 d. Lietuvos televizijos laidoje "Panorama", radijo laidoje "Ryto garsai" , Klasikos programos laidoje "Ryto allegro" buvo transliuoti interviu, reportažai šia tema.

2008 m. spalio 31 – lapkričio 2 d. Grasse (Prancūzija) vyko XXI Tarptautinis klasikinio šokio konkursas. Konkurse dalyvavo 160 baleto šokėjų iš Prancūzijos, Belgijos, Japonijos, Nyderlandų, Kanados, Bulgarijos, Švedijos, Italijos, Norvegijos ir Lietuvos. Lietuvą atstovavo trys Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus diplomantai Margarita Simonova, Vaida Šniurevičiūtė (mokytoja Beatričė Tomaševičienė) ir Voicechas Žuromskas (mokytojas Petras Skirmantas). 

Žiuri sprendimu į pusfinalį buvo atrinkta 21 šokėjas, į finalą – 12 šokėjų. Visi trys Lietuvos baleto šokėjai pateko į finalą ir pelnė apdovanojimus: I laipsnio diplomus pelnė Margarita Simonova ir Vaida Šniurevičiūtė, o Voicechas Žuromskas laimėjo II-ąją vietą ir sidabro medalį bei kvietimą dirbti Karališkajame Švedijos balete. 

Konkurse buvo trys turai, kurių metu reikėjo atlikti klasikinio šokio pamoką, dvi variacijas iš klasikinių baletų ir šiuolaikinio šokio kompoziciją. 

V. Šniurevičiūtė šoko Princesės Florinos variaciją iš Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ (I turas), Gamzati variaciją iš Ludwigo Minkaus baleto „Bajaderė“ (II turas), Giedrės Zaščižinskaitės-Tauskuvienės sukurtą miniatiūrą „Laimė“ pagal Corelli muziką; M. Simonova – Esmeraldos variaciją iš Ricardo Drigo baleto „Esmeralda“ (I turas), pirmojo Šešėlio variaciją iš baleto „Bajaderė“ Šešėlių paveikslo (II turas), Petro Skirmanto sukurtą šokio kompoziciją „Amazonė“ pagal Pavelo Giunterio muziką (III turas). V. Žuromskas atliko Alberto variaciją iš Adolphe‘o Adamo baleto „Žizel“ (I turas), Džeimso variaciją iš Hermano Lovenskjoldo baleto „Silfidė“ pirmojo veiksmo (II turas) ir P. Skirmanto sukurtą kompoziciją „Čaplinas“. 

Konkurso žiuri buvo sudaryta iš žinomų pasaulyje baleto meistrų: Christiane Marchant – buvusi  Maurice‘o Bejart‘o „XX amžiaus baleto“ ir Johno Neumeierio Hamburgo baleto solistė, dirbusi „Atter Balletto“, Veronos, „La Scalos“, Štutgarto, Vienos ir Danijos karališkosios baleto trupių pedagoge, Caroline Llorca – buvusi Paryžiaus jaunimo klasikinio baleto žvaigždė, šiuo metu Miuncheno nacionalinės šokio akademijos profesorė, Guy Vareilhes – buvęs Paryžiaus „Grand Opera“ solistas, šiuo metu – Paryžiaus šokio konservatorijos profesorius, Françoise Legrée – „Grand Opera“ žvaigždė, Frédéricas Davidas – buvęs „Grand Opera“ solistas, Paryžiaus tarptautinio šokio akademijos ir Obervilio konservatorijos profesorius. Žiuri pirmininkas – Marcas Ribaud, buvęs Reino, Bonos, Monako ir Nicos operos teatrų solistas, vėliau baleto direktorius, nuo 2008 m. vadovaujantis Karališkajam Švedijos baletui. 

I-ą vietą ir aukso medalius laimėjo Joakimas Adebergas (Švedija) ir Rina Nemoto (Japonija), II-ąją vietą ir sidabro medalį – Asuka Sato (Japonija), III-ą vietą ir bronzos medalį – Maiko Shimoji (Japonija). 

Informaciją pateikia internetiniai dienraščiai LRT.lt ir Balsas.lt 2008 11 04

 2008 12 02
"Londono žinios"

Vokietijoje studijuojanti vilnietė smuikininkė Dalia Kuznecovaitė iš tarptautinio konkurso Meksikoje grįžo su pagrindiniu apdovanojimu. Prestižiniame smuikininko Henriko Šeringo (Henrik Schering) konkurse Tolukoje dvidešimtmetė lietuvaitė laimėjo pirmąją vietą, aukso medalį ir piniginį prizą. 

Tai ne pirmas svarus jaunos smuikininkės laimėjimas šįmet - šią vasarą ji laimėjo trečiąją vietą ir specialųjį "Mozarteum" akademijos prizą 15-ajame tarptautiniame Johaneso Bramso (Johannes Brahms) konkurse Austrijoje. 

D. Kuznecovaitė smuikuoja nuo ketverių metų, o būdama aštuonerių jau grojo su Lietuvos kameriniu orkestru, nuo vaikystės dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. 

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventė D. Kuznecovaitė dar dvyliktoje klasėje įstojo į Kelno aukštąją muzikos mokyklą, metus studijavo pas profesorių Zacharą Broną (Zakhar Brohn), o nuo 2007 metų studijuoja Rostoko aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje garsaus profesoriaus Petru Munteanu klasėje. 

Nuo 2004 m. Dalia yra Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendiatė, trylikos tarptautinių bei respublikinių konkursų laureatė. 

Jaunosios smuikininkės kūrybinę biografiją puošia ir reikšmingi koncertai su Lietuvos ir užsienio orkestrais. Ji griežė su Šv. Kristoforo, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Nacionalinio operos ir baleto teatro kameriniu bei simfoniniu orkestrais, Talino kameriniu orkestru, "Norddeutsche Philharmonie" (Vokietija), jaunimo kameriniu orkestru "Concertino", Klagenfurto simfoniniu (Austrija) ir kitais orkestrais. 

D. Kuznecovaitė greta daugybės koncertų Lietuvoje labai sėkmingai pasirodo užsienyje - yra koncertavusi Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Estijoje, Prancūzijoje ir kt.